Daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų nurodo sergantys lėtine liga arba turintys ilgalaikių sveikatos sutrikimų, rodo naujausias Valstybės duomenų agentūros (VDA) 2025 m. atliktas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas.
Tiesa, sveikatos vertinimas smarkiai skiriasi pagal amžių. „15–24 metų amžiaus grupėje 88 proc. gyventojų savo sveikatą vertino kaip labai gerą ar gerą. Tuo metu 75 metų ir vyresnių gyventojų grupėje tik 7 proc. savo sveikatą vertino kaip labai gerą arba gerą, o 44 proc. kaip blogą arba labai blogą“, – ketvirtadienį tyrimo rezultatus pristatė VDA Gyventojų ir namų ūkių statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė.
Savo sveikatą palankiau vertino vyrai: labai gerai arba gerai ją vertino 56 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Blogai arba labai blogai savo sveikatą vertino atitinkamai 11 ir 18 proc. vyrų bei moterų.
Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo 52 proc. gyventojų. Čia moterų taip pat buvo daugiau nei vyrų – atitinkamai 57 ir 44 proc., o tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties.
„Apklausos rezultatai parodė, kad apie 37 proc. gyventojų buvo padidėjęs arterinis kraujospūdis. 28 proc. gyventojų kraujyje buvo nustatytas padidėjęs cholesterolio, kraujo lipidų ar trigliceridų kiekis. 34 proc. gyventojų skundėsi apatinės nugaros dalies ligomis ar lėtinėmis nugaros problemomis. Kas dešimtas kentėjo nuo alergijų, tokių kaip alerginė sloga, šienligė, akių uždegimas, dermatitas, alergija maistui ir kita“, – vardijo specialistė.
Daugėjo nutukusių žmonių ir jaučiančių depresijos simptomus
Tyrimas taip pat fiksuoja ryškų depresijos simptomų paplitimo padidėjimą. Per dvi savaites iki apklausos juos jautė 27 proc. gyventojų – 2019 m. tokių buvo 18 proc., o 2014 m. – 12 proc. Depresijos simptomus nurodė jautusios 31 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Didžiausia dalis buvo tarp 75 metų ir vyresnių moterų – 49 proc.
Kita ryškėjanti problema – antsvoris ir nutukimas. 2025 m. 61 proc. 18 metų ir vyresnių gyventojų turėjo antsvorio arba buvo nutukę, kai 2019 m. tokių buvo 57 proc. Nutukusiųjų dalis per šį laiką padidėjo nuo 19 iki 22 proc., o normalaus kūno masės indekso gyventojų dalis sumažėjo nuo 41 iki 38 proc.
„Taigi pagrindinis pokytis per tuos šešerius metus yra ne mažo svorio, o per didelio kūno svorio augimas“, – pabrėžė I. Daunaravičienė.
Kartu tyrimas rodo ir kai kuriuos sveikatos elgsenos pokyčius. Kasdien rūkančių gyventojų dalis nuo 2014 m. sumažėjo nuo 20 iki 16 proc., o visiškai nerūkančiųjų dalis 2025 m. siekė 81 proc. Tačiau elektroninių cigarečių vartojimas padidėjo: 2025 m. jas kasdien arba kartais rūkė 6 proc. gyventojų, palyginti su 4 proc. 2019 m. Tarp 15–24 metų jaunuolių šis rodiklis siekė 15 proc., tarp 25–34 metų – 16 proc.
Duomenys rodo, jog mažėjo ir dažnas alkoholio vartojimas. Bent kartą per savaitę alkoholinius gėrimus vartojo 10 proc. gyventojų – 2019 m. tokių buvo 13 proc., o 2014 m. – 14 proc. Tuo metu 35 proc. apklaustųjų teigė per metus iki apklausos apskritai nevartoję alkoholio.
Gyventojų mitybos įpročiai, vertinant pagal vaisių ir daržovių vartojimą, tuo metu negerėjo. Bent kartą per dieną vaisius valgė 37 proc. gyventojų, nors 2019 m. tokių buvo 47 proc., o daržoves – 45 proc., palyginti su 54 proc. 2019 m. Fiziškai aktyvūs, sportuojantys ar aktyviai laisvalaikį leidžiantys bent 30 minučių per dieną buvo 11 proc. gyventojų. Didžiausias aktyvumas nustatytas tarp 15–24 metų gyventojų (26 proc.), mažiausias – tarp 65 metų ir vyresnių (4 proc.).
Didėjo lietuvių ligotumas
Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojams vis dažniau sunku laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl ilgų eilių per metus iki apklausos kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų atidėjo 24 proc. gyventojų. 2019 m. tokių buvo 20 proc., o 2014 m. – 11 proc. Per metus į šeimos gydytoją kreipėsi 80 proc. gyventojų, o į gydytoją specialistą ar chirurgą – 48 proc., pastarasis rodiklis buvo 13 procentinių punktų didesnis nei 2019 m.
Palyginusi gyventojų apklausos duomenis su realiais duomenimis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus patarėja Žilvinė Našlėnė teigė, tokia tendencija ir matoma – vis daugiau asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas.
„Dešimčiai tūkstančių gyventojų teko apie 9 tūkst. asmenų, kuriems užregistruota vienokia ar kitokia diagnozė. Taip pat matyti, kad moterų rodikliai yra didesni negu vyrų“, – sakė ji. Dažniausiai gyventojai kreipėsi dėl kraujotakos sistemos ligų – per 10 metų rodiklis padidėjo nuo 3 tūkst. iki beveik 3,5 tūkst. atvejų 10 tūkst. gyventojų.
„Panašiai ir su kvėpavimo sistemos ligomis. Rodiklis nuo maždaug 3 tūkst. padidėjo iki kiek daugiau nei 3,6 tūkst. atvejų 10 tūkst. gyventojų. Iš tikrųjų visose ligų grupėse matoma didėjanti tendencija, tiek kalbant apie jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto ligas, tiek apie endokrinines, mitybos ir medžiagų apykaitos ligas, tiek ir apie virškinimo sistemos ligas. Vienos didėja mažiau, kitos daugiau. Tai priklauso ir nuo gyventojų kreipimosi, ir nuo rūpinimosi savo sveikata“, – vardijo ji.
Pasak specialistės, aiškiai auga dislipidemijos (kitaip „blogojo“ cholesterolio padidėjimo) rodikliai, padaugėjo sergančiųjų cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu, ypač po COVID-19 laikotarpio būdinga didėjanti tendencija sergančiųjų krūtinės angina.
Taip pat didėja ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais. Dažniausiai buvo registruojami nuotaikos sutrikimai, demencija ir Alzheimerio liga, protinis atsilikimas, psichologinės raidos sutrikimai, šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai.
Pažvelkime, kiek asmenų gydėsi stacionare. Kaip žinia, stacionare gydomos rimtesnės būklės ar traumos. Tendencija po COVID-19 laikotarpio didėja, tačiau dar nepasiekė iki pandemijos buvusių rodiklių. 2025 metais stacionare gydėsi daugiau kaip 700 tūkst. asmenų.
Daugiausiai žmonių stacionare gydytą dėl kraujotakos sistemos ligų. „Kiek nustebino, kad virškinimo sistemos ligos, išskyrus dantų ligas, taip pat buvo dažna gydymo stacionare priežastis. Dėl jų stacionare gydyta beveik 65 tūkst. asmenų“, – duomenis apžvelgė Ž. Našlėnė.
Tuo metu nors ligotumas, tiesiogiai susijęs su alkoholio vartojimu, pastaraisiais metais šiek tiek mažėjo, tendencija nėra džiuginanti: „Asmenų, kuriems buvo užregistruotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos, 2025 metais buvo apie 27 tūkst. Jeigu žiūrėtume pagal lytį, išsiskiria vyrai ir kaimo vietovėse gyvenantys asmenys.“
Kodėl lietuviai dažniau kreipiasi į gydytojus?
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Informacinių sistemų valdymo skyriaus patarėja–duomenų analitikės Saulės Greičiuvienės teigimu, per pastarąjį dešimtmetį išaugusį gyventojų kreipimąsį į sveikatos specialistus galima paaiškinti ne vien didesniu lietuvių ligotumu.
„Tai, ką matėme iš pranešimų, pirmiausia, be abejo, yra lėtinių ligų skaičius. Jis didėja, todėl ir gyventojų, sergančių lėtinėmis ligomis, skaičius didėja. Žmonės serga ilgiau negu palyginamuoju 2019 metų laikotarpiu.
Kita priežastis galėtų būti gerėjantis gyventojų sveikatos raštingumas. Žmonės labiau domisi savo sveikata, sveikatos sistemos galimybėmis ir todėl į sveikatos priežiūros specialistus kreipiasi dažniau negu palyginamuoju laikotarpiu.
Trečias dalykas – ambulatorinėje grandyje, tai yra ambulatorinių apsilankymų metu teikiamų paslaugų spektras taip pat yra plečiamas. Palyginti 2015 ir 2019 metus, paslaugų spektras padidėjo apie 45 proc.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vienas apsilankymas savyje talpina žymiai didesnį paslaugų spektrą negu anksčiau. Tai irgi gali lemti dažnesnį apsilankymą pas specialistus ar šeimos gydytojus“, – komentavo ji.
Vertinant apsilankymų pas šeimos gydytojus dažnį, matoma, kad palyginamuoju laikotarpiu jų skaičius padidėjo 7 proc.: „Tai yra 2019 metais buvo 1,9 mln., o 2025 metais – 2,1 mln. gyventojų. Tai atitinkamai sudaro apie 70 proc. nuo prisirašiusiųjų prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų.
Šis procentas yra mažesnis negu tyrimo rezultatas, kuris siekia 80 proc. Tačiau, kai kalbame apie ambulatorinę grandį, reikėtų vertinti ne tik besikreipiančiųjų skaičių, bet ir apsilankymų skaičių. Mes matome, kad, palyginti su 2019 metais, 2025 metais tokių apsilankymų buvo 15 proc. daugiau. Tai reiškia, kad pacientai tiesiog dažniau lankosi pas šeimos gydytoją negu 2019 metais.
Kalbant apie gydytojus specialistus, besikreipiančiųjų skaičius didėjo labai panašiai. Jis siekia apie 78 proc. ir sudaro apie 56 proc. nuo prisirašiusiųjų asmenų skaičiaus. Šis rezultatas yra truputį didesnis negu gautas tyrimo metu.“
Hospitalizacijos duomenys tuo metu išlieka panašūs.
74 proc. pacientų pernai turėjo išrašytą bent vieną receptą vaistui
Turymo duomenimis, per dvi savaites iki apklausos receptinius vaistus vartojo 55 proc. gyventojų – 12 procentinių punktų daugiau nei 2019 m. Nereceptinius vaistus, vitaminus ar vaistažolių preparatus vartojo 69 proc. apklaustųjų, 2019 m. tokių buvo 58 proc.
VLK specialistės aiškinimu, realybėje vartojančiųjų receptinius vaistus yra dar daugiau. Tuo metu augantį receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimo augimą ji tiesiogiai siejo su didesniu gyventojų ligotumu.
„Taip pat palyginamuoju laikotarpiu įvyko nemažai teigiamų pokyčių vaistų kompensavimo srityje. Vis daugiau vaistų, kurie anksčiau buvo kompensuojami iš dalies, dabar kompensuojami 100 proc. Taip pat buvo įvestas vaistų priemokų krepšelis, kuris sumažino finansinę naštą gyventojams mokant už vaistus. Tų priežasčių tikrai gali būti įvairių.
Vakar pasižiūrėjau pagal e. sveikatos vaistų išrašymo duomenis. Apie 74 proc. prisirašiusiųjų 2025 metais turėjo išrašytą bent vieną receptą vaistui. Tai pakankamai didelis procentas ir jis yra panašus į tyrimo rezultatą, o gal netgi didesnis.
Tačiau, kai kalbame apie receptinius gydytojo išrašytus vaistus, galėtume pasižiūrėti ir į tai, koks yra procentinis pasiskirstymas tarp kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų vaistų. Matome, kad nuo visų išrašytų receptų maždaug 45–50 proc. sudaro būtent kompensuojamieji receptai. Jeigu pasižiūrėtume į sumą, kiek 2025 metais buvo išleista receptiniams vaistams, matytume, kad 84 proc. šios sumos padengė PSDF lėšos, o 16 proc. sumokėjo patys gyventojai“, – pastebėjo S. Greičiuvienė.
Pasak Valstybės duomenų agentūros, gyventojų sveikatos statistinis tyrimas atliktas 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais.
Jame dalyvavo daugiau kaip 5,2 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Tyrimas pagal bendrą metodiką atliekamas visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Ai, jis gi tai jau SIULE. Dar kai banke dirbo.
