Tokie varginantys simptomai kaip nosies užgulimas, tekanti sloga, akių niežėjimas ir čiaudulys, kuris neretai būna itin dažnas, net priepuolinis – tai matomi simptomai, tačiau jų pasekmės šalia esančiam žmogui gali būti ir nepastebimos. Vis dėlto su tinkamai nekontroliuojama šienlige „ateina“ ir kitos nemalonios pasekmės – nuovargis, sumažėjęs budrumas, miego sutrikimai. Tai yra rimta žala bendrajai asmens fizinei ir psichinei gerovei. Taigi šienligė - daugiau nei sloga ir apie ją verta kalbėti daugiau.
Pati šienligė jau turi neigiamą slopinantį poveikį
Alerginio uždegiminio proceso metu organizme išsiskiria mediatoriai, pavyzdžiui, histaminas ir citokinai, kurie paveikia ne tik nosies (kartais ir akių) gleivinę, bet ir centrinę nervų sistemą (CNS). Pastebėta, kad šienlige sergantys pacientai gali patirti ne tik „vietinius“, bet ir „sisteminius“ simptomus, pavyzdžiui, mieguistumą, dėmesio koncentracijos ir produktyvumo sumažėjimą, suprastėjusį darbo ir mokymosi kokybiškumą, reakcijos laiko pailgėjimą.
Duomenys rodo, kad tinkamai negydomas ir pakankamai nekontroliuojamas alerginis rinitas neigiamai veikia pažintines (kognityvines) funkcijas ir šis poveikis gali būti labai panašus į miego trūkumo sukeliamą efektą. Taigi net ir pakankamai miegojęs, tačiau nekontroliuojama šienlige sergantis asmuo gali atsikelti tinkamai nepailsėjęs net ir po, atrodo, kokybiško miego kupinos nakties.
Kas bus, jei šienligė bus gydoma slopinančiais vaistiniais preparatais?
Pačios šienligės problema gali paryškėti dar labiau, jei prie alerginei ligai jau būdingo slopinamojo poveikio dar pridedamas sedacinį poveikį turintis gydymas, pavyzdžiui, pradedami vartoti pirmosios kartos antihistamininiai vaistai. Šie preparatai lengvai prasiskverbia į smegenis ir neigiamai veikia CNS, todėl gali sukelti papildomą mieguistumą ir pažintinių bei psichomotorinių funkcijų slopinimą, koordinacijos sutrikimus.
Kokiose situacijoje sedacinis gydymo poveikis gali būti pavojingas?
Mieguistumas gali būti ir nejaučiamas, tačiau išlieka poveikis reakcijos greičiau ir budrumui, o tai kuriais atvejais gali būti žalinga, netgi – pavojinga. Vertėtų paminėti, kad realia saugumo problema netinkamai parinktas gydymas gali tapti tuomet, kai vairuojamas automobilis, studijuojama arba mokomasi, dirbama su technika ar mechanizmais, laikomas svarbus egzaminas ir t.t. Pati šienligė jau laikoma slopinančia liga, o kai dar pridedami tokį poveikį turintys vaistiniai preparatai, tuomet neigiamas poveikis ryškiai sumuojasi.
Pirminis racionalaus šienligės gydymo tikslas – efektyvi alerginių simptomų kontrolė be šalutinių poveikių
Svarbu pasiekti veiksmingą simptomų kontrolę ir tai atlikti išsaugant normalų dienos funkcionavimą. Tai įmanoma renkantis neslopinančius (antrosios kartos, naujesnius ir modernesnius) antihistamininius vaistus, neveikiančius CNS ir leidžiančius išlaikyti normalų visos dienos budrumą. Jei gydymas bus parinktas tinkamai, tuomet įmanoma:
- Veiksmingai mažinti alergijos simptomus,
- Nesukelti slopinimo ir mieguistumo,
- Netrukdyti normaliam vairavimo ar mokymosi procesui,
- Sėkmingai išlaikyti įprastą (ar net pasiekti didesnį) dienos produktyvumą.
Taigi veiksmingas ir neslopinantis šienligės gydymas yra tikrai įmanoma misija.
Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt


