LVAT teigimu, šis LRT reglamentas yra viešosios įstaigos valdymo organo patvirtintas jo darbo organizavimo aktas, o ne norminis administracinis aktas.
„Ginčijamos nuostatos reguliuoja LRT kolegialaus valdymo organo vidaus darbo organizavimo santykius“, – teigiama spalio pabaigoje priimtoje teismo nutartyje.
Prašė įvertinti, ar neprieštarauja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymui
Todėl Seimo narės pareiškimą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną.
BNS rašė, kad G. Balčytytė prašė LVAT įvertinti, ar nacionalinio transliuotojo tarybos reglamente nustatytas išankstinio balsavimo institutas neprieštarauja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymui.
Pagal LRT tarybos pasitvirtintą reglamentą, tarybos narys turi teisę balsuoti iš anksto raštu, o taip balsavęs narys laikomas dalyvaujančiu posėdyje.
Tokiu būdu išankstinis balsas turi reikšmę ne tik balsavimo rezultatui, bet ir posėdžio kvorumui.
G. Balčytytė pabrėžė, kad tuo metu LRT įstatymas nenumato galimybės tarybos nariui balsuoti iš anksto ir tokio balso prilyginti dalyvavimui tarybos posėdyje.
Įstatyme nustatyta, jog tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė tarybos narių, sprendimai taip pat priimami daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų dauguma, išskyrus kelis įstatyme numatytus atvejus.
„Taigi įstatymas atskiria dvi sąlygas: posėdyje dalyvaujančių narių skaičių ir nutarimui priimti reikalingų balsų skaičių. Iš anksto pateikto balso egzistavimas savaime neįrodo, kad įvykdyta pirmoji sąlyga (kad yra posėdyje dalyvaujančių tarybos narių kvorumas – BNS)“, – tvirtina G. Balčytytė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad poįstatyminiai teisės aktai gali detalizuoti įstatymo normas, bet ne jas pakeisti.
Seimo narės vertinimu, išankstinio balsavimo išplėtimas, jį prilyginant dalyvavimui posėdyje, nesuderinamas su LRT įstatyme įtvirtinta posėdžio samprata.
LRT tarybos pirmininko Mindaugo Jurkyno teigimu, Seimo narės kreipimasis grįstas klaidingu išankstinio balsavimo tvarkos interpretavimu. Pasak jo, tarybos reglamentas numato, kad iš anksto balsuoti galima dėl konkretaus nutarimo projekto, su kuriuo susijusi medžiaga tarybos nariams pateikiama savaitę iki posėdžio.
Pasak M. Jurkyno, daugeliu atvejų nutarimai prieš tai būna detaliai apsvarstyti tarybos komitetuose ar darbo grupėse.
G. Balčytytė į LVAT kreipėsi po to, kai rugsėjo 22 dieną LRT taryba pripažino transliuotojo generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę padarius pažeidimą dėl neatskleistų duomenų apie asmenis, iš kurių įstaiga pirko paslaugas.
Taryba konstatavo, kad generalinė direktorė padarė paprastą, o ne šiurkštų pažeidimą. Tai reiškia, kad dabar direktorė gali būti atleista tik padariusi antrą pažeidimą panašioje srityje per vienus metus.
Po LRT tarybos posėdžio jos pirmininkas M. Jurkynas žurnalistams sakė, kad posėdyje fiziškai dalyvavo 11 tarybos narių, o viena tarybos narė paliko išankstinį balsą. Balsavime dėl pažeidimo pripažinimo keturi tarybos nariai nedalyvavo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.


