Vitalijus naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo apie savo eksperimentą ir nurodė, kurie metodai jam iš tiesų padėjo rasti būdą kokybiškai pailsėti.
Intensyvus darbas ir nekokybiškas poilsis
Pirmiausia Vitalijus prisiminė savo gyvenimo laikotarpį, kuriame jį dažnai lydėdavo panikos atakos. Jis nurodė, kad nors dirbo miego industrijoje, tačiau pats buvo tarsi „batsiuvys be batų“.
Tuo metu pašnekovas miegodavo mažai, maksimalus valandų skaičius – vos keturios-penkios per naktį.
„Tai buvo dėl labai intensyvaus darbo – dirbau Europoje su skirtingomis įmonėmis. Miego kokybė tikrai nebuvo gera, tačiau man atrodė, kad miegu normaliai.
Tik vėliau, pradėjęs eksperimentuoti su miegu, supratau, kad „normaliai“ ir „gerai“ yra labai didelis skirtumas“, – pasakojo jis.
Pašnekovas taip pat nurodė, kad nors anksčiau užmigdavo net išgėręs kofeino, vis tik nuolatos jautė miego trūkumą.
Tuomet Vitalijus pradėjo domėtis, ar tikrai tik čiužinys nulemia gerą miegą. Laikui bėgant paaiškėjo, kad ne:
„Pavyzdžiui, galima turėti geriausią pasaulyje čiužinį, bet jei kambaryje yra 30 °C, vis tiek prastai išsimiegosite.“
„100 naktų eksperimentas“
Kentėdamas nuolatinį nuovargį Vitalijus ryžosi išmėginti mokslinį pagrindą turinčius dalykus, kurie gali padėti miegui.
Pasak jo, kiekvienam iš sąraše buvusių dalykų jis skirdavo kelias naktis, o sąrašas laikui bėgant pilnėjo.
„Tada pradėjau eksperimentuoti: pasirinkdavau vieną dalyką ir tris naktis iš eilės jį testuodavau stebėdamas savo miego parametrus naudodamas matavimo įrenginius.
Tai vadinau „100 naktų eksperimentu“ – apie 30 skirtingų dalykų, kurių kiekvienas testuojamas po tris naktis. Vėliau viską pakartojau dar kartą, tad iš viso gavosi apie 200 naktų eksperimentų“, – dalijosi jis.
Pašnekovas pasakojo, kad būtent eksperimentas leido jam įgauti disciplinos ir supratimo, kurie aspektai miegui iš tiesų veikia. Jis nurodė, kad tam tikri veiksniai, nors ir prisideda prie miego kokybės, tačiau yra antraeiliai.
Išbandė kivius, vyšnias ir pistacijas
Turbūt ne vienas yra skaitęs publikacijų, kuriose pažymima tam tikrų maisto produktų nauda miegui. Vitalijus prisipažino, kad ir pačiam tokius tekstus teko skaityti.
Jis pasakojo, kad savo eksperimento metu išbandė mokslininkų išgirtus kivius, o vėliau ir kitus maisto produktus, kurie turėjo prisidėti prie miego kokybės.
„Pistacijose yra melatonino, bet paskaičiavau, kad reikėtų suvalgyti apie 400 gramų pistacijų, kad gautumėte tik ketvirtadalį to melatonino kiekio, kurį organizmas gali pats pasigaminti.
Pavyzdžiui, dvi valandos prieš miegą praleistos tamsoje gali turėti didesnį poveikį nei toks kiekis pistacijų, todėl supratau, kad yra esminiai veiksniai, kurie padeda miegui, ir antraeiliai dalykai“, – nurodė pašnekovas.
Vitalijus aiškino, kad nors tam tikri maisto produktai ar, pavyzdžiui, orą valantys augalai gali padėti, vis tik jie lemiamo pokyčio miegui nedaro.
Kas padėjo Vitalijui geriau užmigti?
Pasidomėjus, kas Vitalijui iš tiesų padėjo užmigti, jis nurodė, kad didžiausią įtaką turėjo miego aplinka. Pasak jo, visiška tamsa ir vėsa – tai du būtini komponentai kokybiškam nakties miegui.
„Ypač svarbi temperatūra, kuri turėtų būti apie 18-19 °C, nes tokioje aplinkoje kūnas lengviau pasiekia gilų miegą.
Taip pat svarbu riboti mėlyną šviesą maždaug likus dviem valandoms iki miego, ypač iš stiprių šaltinių, tokių kaip telefonai ar ryškūs LED ekranai“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat dalijosi viena iš savo rutinos taisyklių, kurią pavadino „10-3-2-1“ metodu.
„Tuomet aš 10 valandų prieš miegą nevartoju kofeino. Tada likus 3 valandoms iki miego renkuosi lengvą vakarienę ir lengvą fizinį aktyvumą, likus 2 valandoms iki miego mažinu šviesų skaičių, o likus valandai užsiimu stresą mažinančia veikla“, – apie metodą pasakojo jis.
Pašnekovas pridėjo, kad tokios rutinos kasdien nenaudoja, tačiau prieš svarbias dienas, susitikimus, kai reikia turėti maksimalius energijos išteklius, jis prisimena šį būdą.
Šiuo metu jis stengiasi miegoti apie septynias valandas, tačiau prisipažino, kad tai pavyksta ne visuomet dėl didelių darbo krūvių.
Jis pridėjo, kad nors rekomenduojamas miego valandų skaičius yra aštuonios valandos, vis tik reikšminga atsižvelgti į miego kokybę.
„Pavyzdžiui, miegas iki 3 valandos nakties yra labai svarbus dėl gilaus miego ir hormonų išsiskyrimo, todėl žmogus, kuris eina miegoti anksti ir miega 6,5 valandos, gali jaustis geriau nei tas, kuris miega 8 valandas, bet eina miegoti labai vėlai“, – sakė jis.
Kokybiškas miegas stipriai prisidėjo prie panikos atakų skaičiaus sumažinimo
Prakalbus apie tai, ką jam davė šis eksperimentas, Vitalijus nurodė, kad didžiausias indėlis buvo į panikos atakų skaičiaus sumažinimą.
Jis pasakojo, kad iki tol nuo jų kentėjo ilgą laiką net neįtardamas, kad bėdos ne fizinės, o psichologinės.
„Po įvairių atliktų tyrimų paaiškėjo, kad tai panikos atakos, susijusios su nervų sistemos perkrova. Išbandžiau vaistus, bet supratau, kad tai nėra ilgalaikis sprendimas.
Vėliau susitvarkiau mitybą, sumažinau kūno svorį, pagerinau miegą ir į gyvenimą įnešiau daugiau balanso – tai labai padėjo“, – pasidžiaugė jis.
Vitalijus pridūrė, kad pajutus, ką reiškia prarasti kontrolę prieš savo nervų sistemą, atgal į tai sugrįžti nebesinorėjo.
Jis pridėjo, kad nors tuometinę būklę veikė daugelis veiksnių, vis tik miego trūkumas taip pat buvo reikšmingas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
