Pasak vaistininkės, gastritas (skrandžio uždegimas) gali būti tiek ūminis, atsirandantis staiga, tiek lėtinis – besivystantis ilgą laiką. Abu atvejai reikalauja dėmesio, nes negydoma liga gali sukelti opas ar net kraujavimą.
Apie tai, kas sukelia gastritą, kokius požymius būtina atpažinti, kaip mityba veikia ligos eigą ir kada kreiptis į gydytoją, naujienų portalui tv3.lt pasakoja „Camelia“ vaistininkė Birutė Pockevičiūtė-Tarasovė.
Ūminis ir lėtinis gastritas: kur slypi skirtumai?
Pasak vaistininkės B. Pockevičiūtės-Tarasovės, ūminis gastritas yra staigus skrandžio gleivinės uždegimas, dažniausiai kylantis dėl išorinių veiksnių.
„Dažniausios priežastys – infekcijos virškinimo trakte, ypač veikiant Helicobacter pylori bakterijai, ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, apsinuodijimas maistu ar alkoholiu.
Taip pat nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, neracionali mityba, stresas ar net skrandžio operacijos“, – aiškina vaistininkė.
Lėtinis gastritas – kur kas sudėtingesnė forma, kuri vystosi ilgainiui.
„Pagrindinė priežastis vėlgi yra H. pylori bakterija. Ji gyvena skrandžio gleivinėje ir skatina uždegimą. Taip pat ligą gali sukelti nuolatinis vaistų vartojimas, ilgalaikis stresas, alkoholio vartojimas ar autoimuninės priežastys“, – teigia specialistė.
Ypatingą dėmesį verta skirti autoimuniniam gastritui. Šiuo atveju pats organizmas atakuoja skrandžio gleivinės ląsteles.
„Dažniau ši forma pasireiškia žmonėms, sergantiems kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, I tipo cukriniu diabetu“, – sako pašnekovė.
Mitybos vaidmuo: ką rinktis, o ko vengti?
Anot vaistininkės, nors gastritą gali lemti įvairios priežastys, mityba daro itin didelę įtaką ligos eigai ir savijautai.
„Reikėtų vengti sunkaus, riebaus, aštraus, greitai paruošto maisto, taip pat gazuotų gėrimų, kofeino ir alkoholio. Net arbatas reikia rinktis atsargiai – svarbu, kad jose nebūtų kofeino ar dirginančių citrusinių medžiagų“, – pataria vaistininkė.
Pasak jos, tinkamiausia valgyti 4–5 kartus per dieną nedidelėmis porcijomis, renkantis lengvai virškinamą maistą: virtas arba garuose gamintas daržoves, liesą mėsą, žuvį, pilnaverčius grūdus.
„Geriau vengti riebių padažų, o kartais net visiškai jų atsisakyti. Svarbu stebėti, kaip reaguoja jūsų skrandis, nes kiekvieno tolerancija skirtinga“, – pažymi specialistė.
Ji priduria, kad gastrito metu gali pasireikšti ir tam tikrų vitaminų trūkumas: „Dažniausiai trūksta B12 ar E vitaminų, todėl verta pasitarti su gydytoju dėl papildų.“
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Nors kai kurie simptomai gali būti laikini ir praeiti savaime, yra požymių, kurių ignoruoti nevalia.
„Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei keturias savaites, pasireiškia intensyvus skausmas viršutinėje pilvo srityje, nuolatinis pykinimas, vėmimas krauju ar patamsėjusios išmatos – būtina kreiptis į gydytoją.
Nerimą turėtų kelti ir be aiškios priežasties krentantis svoris, stiprus nuovargis ar anemijos ženklai“, – pabrėžia vaistininkė.
Gastrito gydymas priklauso nuo jo priežasties: „Pagrindinis tikslas – pašalinti uždegimą sukėlusį veiksnį, sumažinti skrandžio rūgšties poveikį, apsaugoti gleivinę ir užkirsti kelią komplikacijoms.“
Vaistininkė sako, kad jei gastritą sukelia H. pylori bakterija, gydytojai dažniausiai skiria antibiotikų kursą ir skrandžio rūgštį slopinančius vaistus. Autoimuninio gastrito atveju gali būti reikalingas vitamino B12 papildymas, taip pat reguliarūs tyrimai ir stebėsena.
„Labai svarbu ne tik vaistai, bet ir tausojantys mitybos pokyčiai bei gyvenimo būdo korekcijos. Tik taip galima išvengti ligos atkryčio“, – reziumuoja vaistininkė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
