„Miokardo infarktas yra laikinas širdies raumens kraujotakos sustojimas su negrįžtamu raumens pažeidimu, kuris bus ne mažesnis negu 5 milimetrai,“ – sako gydytojas. Būtent šis negrįžtamumas ir atskiria infarktą nuo kitų širdies ligų.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, infarktas laikomas įvykusiu, kai širdies raumens pažeidimas viršija 5 mm dydį.
Kitaip tariant, tai kraujagyslių užsikimšimo pasekmė, dėl kurios tam tikra širdies dalis negauna deguonies ir maistinių medžiagų ir ląstelės toje vietoje žūsta.
Skirtingai nei kai kurios kitos širdies ligos, pavyzdžiui, kardiomiopatijos ar hipertenzijos sukelti širdies pokyčiai, kurie gali būti koreguojami, miokardo infarktas sukelia negrįžtamą širdies audinio pažeidimą.
Pagrindiniai miokardo infarkto simptomai ir priežastys
Gydytojas I. Aleksa išvardija dažniausiai pasireiškiančius infarkto simptomus:
- Stiprus, spaudžiantis skausmas krūtinėje, dažniausiai už krūtinkaulio, galintis plisti į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį ar net pilvą;
- Šaltas prakaitavimas;
- Aštri mirties baimė;
- Simptomų trukmė dažnai viršija 5 minutes.
Jis priduria, svarbu atskirti, kad krūtinės anginos priepuoliai, kurie gali trukti trumpiau, vis dar yra grįžtamos būklės, tuo metu miokardo infarktas – jau negrįžtamas pažeidimas.
Pasak specialisto, simptomai dažniausiai pasireiškia panašiai tiek vyrams, tiek moterims, tačiau moterims skausmas dažniau jaučiamas epigastriumo (po krūtinkauliu) srityje. Tai gali būti susiję su tuo, kad moterims dažniau pasitaiko apatinės širdies dalies infarktai.
Ekspertas pasakoja ir apie priežastis, kurios gali lemti infarktą žmogui:
- Padidėjęs cholesterolis, ypač mažo tankio lipoproteinų;
- Arterinė hipertenzija;
- Rūkymas;
- Nutukimas;
- Cukrinis diabetas ir nekontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje;
- Stresas;
- Gretutinės ligos.
Infarkto prevencija ir gyvensenos įtaka
Kadangi Lietuva yra laikoma endemine zona dėl aukšto sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač svarbi yra prevencinė patikra, tikina I. Aleksa:
- Nuo 40 iki 60 metų visiems asmenims taikoma profilaktinė programa;
- Tiriamas bendras cholesterolis, lipidų frakcijos (DTL, MTL, trigliceridai), gliukozė, inkstų funkcijos rodikliai;
- Prireikus skiriami statinai cholesterolio kiekiui mažinti.
„Netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, alkoholio vartojimas žymiai padidina riziką susirgti.
Sveika gyvensena, priešingai, padeda sumažinti tikimybę susirgti tiek infarktu, tiek kitomis širdies ligomis“, – komentuoja jis.
Simptomų atpažinimas ir savalaikis reagavimas gali išgelbėti gyvybę. Anot gydytojo, jeigu skausmas krūtinėje nepraeina per 5-10 minučių, būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Per pirmąsias 6 valandas nuo simptomų pradžios galima taikyti efektyviausias gydymo procedūras.
Infarkto gydymo metodai ir reabilitacija
I. Aleksa pasakoja apie šiuolaikinius miokardo infarkto gydymo būdus:
- Perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika (PTVA) – per riešą įvedamas kateteris, išplečiama užsikimšusi kraujagyslė ir įstatomas stentas.
- Apeinamosios kraujagyslių jungtys – naudojama kraujagyslė iš kojos, kad būtų suformuotas aplinkkelis aplink užsikimšusią vietą.
- Vaistinis gydymas – aspirinas, nitratai, (pavyzdžiui, nitroglicerinas), statinai, antihipertenziniai vaistai.
O štai reabilitacija vykdoma keliais etapais:
- Pradžioje – stacionare (kardiologijos skyriuje).
- Tuomet siunčiama į reabilitacijos įstaigą, kur atliekama II medicininė reabilitacija, trunkanti apie 14 dienų. Trukmė priklauso nuo paciento būklės ir individualios sveikatos istorijos.
Ar pacientas, patyręs infarktas, grįš į įprastą gyvenimą, specialisto teigimu, priklauso nuo infarkto dydžio, pažeidimo vietos ir paciento pastangų:
- Jei koreguojamas gyvenimo būdas, vartojami vaistai ir laikomasi gydytojo rekomendacijų – žmogus dažnai gali sugrįžti į visavertį gyvenimą;
- Jei elgsenos pokyčių nėra, rizika antram ar net trečiam infarktui, insultui ar širdies nepakankamumui ženkliai padidėja.
Profilaktika ir asmeninė patirtis
Lietuvoje visi nuo 40 iki 60 metų amžiaus asmenys kas 1-4 metus, priklausomai nuo rizikos, turi galimybę nemokamai pasitikrinti:
- Gliukozės kiekį kraujyje;
- Bendrą kraujo tyrimą;
- Cholesterolio lygį.
Jei jaučiate krūtinės skausmą, bet abejojate, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją:
„Atliekami pagrindiniai tyrimai – kraujo, lipidų, širdies echoskopija, EKG, jei reikia, rentgenograma. Tai padės nustatyti, ar skausmas yra kilęs iš širdies, ar turi kitą priežastį. Ypač svarbu tai žmonėms, kurių artimieji sirgo ar mirė nuo širdies ligų.“
Ekspertas atvirauja, kad pasitaiko pacientų, kurie nuoširdžiai stengiasi, laikosi rekomendacijų ir gyvena visavertį gyvenimą po infarkto.
Tačiau būna ir tokių, kurie ignoruoja gydymą ir rizikos veiksnius – jų prognozė kur kas prastesnė, dažnai ištinka antras ar trečias infarktas, galvos smegenų insultas, vystosi širdies nepakankamumas.
„Vienas įsimintinas atvejis – moteris, atvykusi dėl skrandžio skausmų, kuriai infarktas buvo diagnozuotas tik atlikus kardiogramą trečią dieną. Laiku paskirtas gydymas ir vėliau atlikta kraujagyslių intervencija padėjo išvengti rimtų pasekmių“, – apibendrina I. Aleksa.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
