Šie 5 kasdieniai įpročiai gali kelti kraujospūdį: įsidėmėkite

5. Ilgas sėdėjimas

Penktuoju įpročiu gydytojas įvardijo ilgą sėdėjimą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio, televizoriaus ar automobilyje.

„Aš nuolat apie tai kalbu. Kai sėdite valandų valandas nejudėdami, kraujotaka sulėtėja, o kraujagyslės gali sustingti. Net trumpos pertraukėlės – greitas pasivaikščiojimas, tempimas – padeda jūsų kraujagyslėms išlikti lanksčioms ir kontroliuoti kraujospūdį“, – sakė jis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kardiologas po 18 val. griežtai vengia 6 dalykų: tai kenkia ir jūsų širdžiai

26 užsikrėtę, 1 iš jų miręs: vienoje šalyje kilo didelis legioneliozės protrūkis

Pažvelkite į savo nagus: štai kokias sveikatos problemas jie gali išduoti

Gydytojas ragina nepamiršti net ir trumpų aktyvumo pertraukų dienos metu.

Aukštas kraujospūdis gali turėti rimtų pasekmių

Aukštas kraujospūdis nėra problema, kurią reikėtų ignoruoti. Britų širdies fondo (BHF) duomenimis, padidėjęs kraujospūdis gali ištempti arterijas, todėl jos tampa standesnės arba susiaurėjusios. Dėl to jose gali lengviau kauptis riebalinės medžiagos.

Ilgainiui tai gali padidinti įvairių rimtų sveikatos sutrikimų riziką, tarp jų:

• širdies priepuolio;
• insulto;
• inkstų nepakankamumo;
• širdies nepakankamumo;
• kraujagyslinės demencijos.

Kas dar didina aukšto kraujospūdžio riziką?

BHF nurodo, kad aukšto kraujospūdžio rizikai įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Tarp jų – amžius, aukšto kraujospūdžio atvejai šeimoje, rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, gausus druskos vartojimas, nepakankamas vaisių ir daržovių kiekis mityboje, fizinio aktyvumo stoka bei antsvoris, ypač pilvo srityje.

Tam tikros ligos taip pat gali tiesiogiai sukelti aukštą kraujospūdį. Tai vadinama antrine hipertenzija. Tarp tokių priežasčių minimos inkstų ligos, diabetas, miego apnėja, taip pat kai kurie vaistai, įskaitant geriamuosius kontraceptikus, ir tam tikri nereceptiniai bei vaistažolių preparatai.

Aukštas kraujospūdis klastingas tuo, kad žmogus gali ilgą laiką nejausti nieko neįprasto. Todėl vienas paprasčiausių būdų pastebėti problemą – reguliariai matuoti kraujospūdį.

BHF skelbia, kad sveikiems suaugusiesiems nuo 40 iki 74 metų kraujospūdį rekomenduojama tikrintis kas penkerius metus. Jei žmogui jau diagnozuotas aukštas kraujospūdis ir jis kontroliuojamas, kraujospūdis paprastai stebimas kasmet, kartu įvertinant vartojamus vaistus.