Šiame pokalbyje specialistė paaiškino, kokių papildų iš tiesų reikia mūsų organizmui bei kaip žinoti, kad mums jų trūksta. Ji taip pat pasidalijo savo įžvalgomis apie dabartinę maisto papildų rinką.
Ne visi moksliniai tyrimai yra patikimi
Žvelgdama į įvairiaspalves maisto papildų pakuotes, pašnekovė dalijosi, kad šiais laikais yra apstu „prasto mokslo“. Anot jos, dažnai remiamasi įvairiais tyrimais su gyvūnais ar žemos kokybės moksliniais darbais, o taip daromos išvados.
Ji pati dalijosi, kad pastebi, jog žmonės nori gyventi ilgiau ir sveikiau, tačiau patys ieško sudėtingų atsakymų į gana paprastus klausimus.
„Tai tam tikra šiuolaikinė tendencija, kai, užuot tiesiog sveikiau gyvenę, sveikatos, streso ar įtampos problemas bandome spręsti įvairiais pseudomoksliniais metodais.
Man neramu, kad taip vyksta, tačiau tai yra realybė. Kartu puikiai suprantu žmonių motyvaciją. Dažniausiai tai kyla iš noro pasirūpinti savimi, o tai yra labai gerai. Problema ta, kad neretai viskas būna neteisingai suprasta“, – dalijosi ji.
Pašnekovė taip pat pridūrė, kad neretai reklamose galima pamatyti teiginį, jog gaminys yra „patvirtintas mokslininkų“, vis tik, nors tame tiesos yra, ji nevisai teisinga.
S. Stankevičiūtė nurodė, kad problema yra tame, kad rinkoje yra daugybė prastų tyrimų, o taip nutinka dėl to, kad daugelyje akademinių sistemų, norint gauti tam tikrą mokslinį laipsnį, reikia atlikti ir publikuoti kokį nors tyrimą.
„Dėl to turime milžinišką tyrimų masę, kurioje tikrai yra daug prastų darbų. Vien tai, kad tyrimas publikuotas, dar visiškai nereiškia, jog jis yra kokybiškas.
Mokslininkai dažnai vertina, ar tyrimus galima replikuoti, tai yra pakartoti, ir gauti tokius pačius rezultatus. Būtent tai yra vienas svarbiausių kokybės kriterijų.
Kalbant apie ikiklinikinius tyrimus su gyvūnais ar net ląstelių kultūromis laboratorijoje, tokių tyrimų atliekama labai daug, tačiau jų dažnai niekas neperdaro ir netikrina.
Tuomet žmonės prisiskaito tokių darbų ir pradeda teigti, kad „mokslininkai nustatė tą ar aną“. Tačiau vien todėl, kad tyrimas publikuotas, dar nereiškia, jog jo išvados patikimos“, – pabrėžė ji.
Klinikinė farmakologė nurodė, kad šių tyrimų interpretavimas reikalauja specifinių žinių, o ji pati, kaip gydytoja, netgi pati nevisuomet gali įvertinti tokio tyrimo metodologiją: ar tinkamai pasirinktos ląstelės, teisingai suformuluota hipotezė, ar tyrimo modelis buvo tinkamas.
„Dažnai susiduriu su situacijomis, kai žmonės remiasi tyrimais su gyvūnais ir iš jų daro išvadas apie žmones. Kai pasakai, kad tokio tyrimo su žmonėmis apskritai nėra atlikta, o yra tik tyrimai su gyvūnais, diskusija dažnai tuo ir baigiasi.
Tokiais atvejais labai sunku rasti kontrargumentų, nes remiamasi gana žemo lygio įrodymais“, – teigė ji.
Žmogaus organizmui nebūtini papildai
Perėjus prie maisto papildų, pašnekovė įvardijo ašvagandą, liūto karčius ir įvairius grybinius papildus, kurie, pasak jos, žmogui, kuris normaliai maitinasi ir rūpinasi sveikata, nėra būtini ir net nereikalingi.
Ji aiškino, kad visi šie augaliniai, grybiniai papildai turi tam tikrą istorinį pagrindą ir tam tikras vartojimo tradicijas, o šiai dienai yra atrandami iš naujo ir tampa madingais.
„Ar jie būtini? Tikrai ne, tačiau jei žmogus nusprendžia juos vartoti, reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, išsiaiškinti galimas nepageidaujamas reakcijas, sąveikas su kitais preparatais ir suprasti, kokią problemą jis iš tiesų bando spręsti.
Svarbiausias klausimas turėtų būti: kodėl aš renkuosi šį papildą? Ko man trūksta? Kokią problemą bandau išspręsti“, – apie papildus kalbėjo ji.
Klinikinė farmakologė pasakojo, kad ne tik į šiuos papildus, tačiau apskritai į visus rinkoje esančius papildus žvelgia skeptiškai, nes maisto papildai yra skirti papildyti savo mitybai, o jei žmogus jaučiasi gerai, neturi nusiskundimų – jų vartojimo poreikio nėra.
Vis tik atsiradus neįprastiems simptomams, sveikatos problemoms, pirmiausia reiktų aiškintis jų priežastį ir ją gydyti, o paaiškėjus, kad blogą savijautą lemia gyvensena – koreguoti ją.
„Žinoma, būna situacijų, kai papildai reikalingi. Pavyzdžiui, esant elektrolitų trūkumui, vartojant tam tikrus vaistus, sergant ligomis, kurios trukdo pasisavinti maistines medžiagas, ar po bariatrinės chirurgijos. Tokiais atvejais reikėtų konsultuotis su specialistais ir individualiai sudaryti planą.
Vis tik gyventi įprastą gyvenimą ir tiesiog pagalvoti: „gal reikėtų kokių papildų?“ tikrai nėra geras požiūris“, – nurodė ji.
Kalbėdama pašnekovė vis tik išskyrė vieną vitaminą, kurio iš tiesų daugeliui iš mūsų reikia. Tai – vitaminas D, kurį dažnai rekomenduojama vartoti papildomai. Žinoma, pasitarus su gydytoju ar vaistininku.
„Jei nustatomas kitų medžiagų trūkumas ar yra tam tikrų simptomų, tuomet papildų vartojimas gali būti pagrįstas, tačiau profilaktiškai ir automatiškai vartoti įvairius papildus tikrai nereikia. Jeigu dažnai sergate peršalimu, jie jums nepadės“, – tikino ji.
Kaip žinoti, kokių medžiagų trūksta?
Pasidomėjus, kaip žinoti, kad organizmui gali trūkti kokių nors medžiagų, pirmiausia pašnekovė ragino savęs paklausti, kodėl apskritai žmogui toks klausimas kyla.
Atsakius į šį klausimą jau galima kreiptis į šeimos gydytoją ir atėjus paaiškinti, kokie simptomai vargina, pasiteirauti, kas galėtų padėti.
„Taip pat labai svarbu nuoširdžiai įvertinti savo gyvenimo būdą. Ar vartoju alkoholį? Ar rūkau? Ar sportuoju? Ar bent jau pakankamai judu? Ar pakankamai laiko praleidžiu lauke?
Reikėtų kritiškai pažvelgti į savo kasdienybę ir įvertinti, ar nėra įpročių, kurie gali lemti prastą savijautą. Tik po to verta svarstyti, ar apskritai reikalingi kokie nors papildai“, – savo įžvalgomis dalijosi specialistė.
Klinikinė farmakologė taip pat nurodė, kad vertėtų pasidaryti kraujo tyrimus, tačiau jie – ne visiems vienodi. Pavyzdžiui, jeigu žmogų vargina galvos svaigimas, širdies permušimai ar kiti specifiniai simptomai, kraujo tyrimai gali būti reikalingi, vis tik kadangi kiekvienas pacientas individualus – individualūs ir tyrimai.
„Manau, kad kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti profilaktinius kraujo tyrimus ir dalyvauti prevencinėse programose tikrai verta. Tam Lietuvoje yra sudarytos galimybės.
Vis tik specialiai nuolat ieškoti sau problemų ir savarankiškai atlikinėti daugybę tyrimų, manau, nereikia. Svarbiausia reguliariai bendrauti su savo šeimos gydytoju, bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą, dalyvauti profilaktinėse programose, o atsiradus simptomams laiku kreiptis pagalbos“, – patarė ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
