maisto papildai

Per kelis pastaruosius mėnesius Kauno klinikose gydyti mažiausiai keturi pacientai, kuriems sunkių sveikatos komplikacijų sukėlė maisto papildai su ciberžole. Vienai pacientei dėl išsivysčiusio kepenų nepakankamumo gali prireikti transplantacijos.

Visuomenėje naujo nerimo dėl papildų vartojimo pasėjo ką tik nuskambėję atvejai, kai net kelioms pacientėms, vartojusioms preparatų su ciberžole, Kauno klinikose prireikė persodinti kepenis. Gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė perspėja, kad bėdų gali padaryti ir kiti žoliniai preparatai. VUL Santaros klinikų gydytoja pasakojo, kad ir šioje ligoninėje medikams teko matyti ne vieną pacientą, kurie susidūrė su kepenų pažeidimais pavartojus papildų su ciberžole.

Neeilinė situacija Kauno klinikose. Medikams pirmą kartą teko iš mirties gniaužtų traukti pacientes, kurių kepenis pažeidė papildai su ciberžole. Net dviem moterims teko persodinti kepenis, vienai sutriko ir inkstų veikla. Siaubą kelia tai, kad viena pacientė tokį papildą vartojo vos 3 savaites. Gydytojai įspėja neužsiimti savigyda ir nevartoti neaiškios kilmės preparatų, pirktų ne vaistinėse, ar didesnių, nei nurodoma, papildų kiekių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nors nemažai žmonių ieško, kaip natūraliais būdais pagerinti sveikatą, kitą kartą tai gali turėti labai skaudžių pasekmių. Štai Kauno klinikos pastaraisiais mėnesiais fiksuoja pacientų, kuriems kepenų veikla sutriko vartojant maisto papildus su ciberžole, pagausėjimą. Dėl to net prireikė transplantacijos.

Nuovargis, noras sustiprinti imunitetą ar „susitvarkyti“ hormonų pusiausvyrą neretai paskatina ieškoti greito sprendimo – dar vieno maisto papildo. Socialiniuose tinkluose tokių patarimų netrūksta, tačiau vaistininkai pastebi, kad vis daugiau žmonių į vaistinę ateina jau patys nusprendę, ko jų organizmui trūksta, ir nori vartoti kelias priemones vienu metu.

Magnį nemažai žmonių laiko „sportininkų mineralu“, kuris gelbsti nuo mėšlungio ir yra reikalingas patiriant didelį fizinį krūvį. Vis dėlto, šio mineralo vaidmuo daug platesnis – magnis dalyvauja daugiau kaip 300 biocheminių reakcijų ir yra būtinas ne tik raumenų, bet ir nervų sistemos, širdies bei bendram organizmo funkcionavimui.

Nors pagal apibrėžimą maisto papildas yra produktas, skirtas įprastam maisto racionui papildyti, šiandien daug žmonių iš jų tikisi „stebuklingo“ sveikatinančio ar net gydančio poveikio. Ekspertai turinčius tokių lūkesčių skuba nuleisti ant žemės – beatodairiškai vartojai maisto papildai gali ne tik neduodi naudos, bet ir pakenkti.

Amžėjimas nėra vien raukšlės ar energijos sumažėjimas. Tai sudėtingas biologinis procesas, kurio metu ląstelės nuolat patiria pažeidimus, o jų atstatymo mechanizmai ilgainiui tampa mažiau efektyvūs. Kiekviena ląstelė nepertraukiamai vykdo gyvybiškai svarbias funkcijas: sintetina baltymus, gamina energiją, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir taiso DNR pažeidimus. Šie procesai vyksta nuolat ir viso organizmo mastu sudaro milijardus reakcijų kasdien.

Nerimas, kuris atsiranda „tarsi iš niekur“ dažnai gali būti nurašomas stresui, pervargimui ir asmeninėms problemoms. Vis dėlto „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad kartais toks nerimas gali signalizuoti apie tam tikrų vitaminų ar mikroelementų trūkumą.

Daugybė žmonių vartoja maisto papildus siekdami pagerinti savo savijautą, tačiau ar jie iš tiesų teikia realią naudą? Atsakymas yra daug sudėtingesnis, nei gali pasirodyti, tačiau, gydytojos teigimu, vieno maisto papildo jums greičiausiai nė nereikia vartoti. Dr. Kathryn Basford iš „Asda Online Doctor“ paaiškino, ar plačiai vartojami papildai, tokie kaip geležis, vitaminas B12, vitaminas D ir kreatinas, iš tikrųjų veikia ir ar jie verti rasti vietą kasdienėje rutinoje, rašo express.co.uk.

Šiais laikais itin populiaru ieškoti sveiko ilgaamžiškumo tabletės. Jos ieškodami kai kas pakloja ir nemažus pinigus, pasitelkdami įvairias inovatyvias terapijas, maisto papildus ir kt. Tačiau genetikas dr. Vaidas Dirsė konstatuoja, kad moderniausios priemonės čia nepadės, jei žmogus visų pirma nepasirūpins baziniais dalykais.

Šiandien vis daugiau kalbama apie ilgaamžiškumą, bet ar tai – tik šių dienų mada, ar vis dėlto nauja realybė, kurioje jau gyvename? Sveikatos specialistai pabrėžia, kad ilgaamžiškumas tikrai nėra pažadas gyventi iki 150-ies metų, tačiau jis gali padėti užtikrinti sveikesnį senėjimą ir atitolinti įvairias ligas. Plačiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ diskutuota su holistinio požiūrio šeimos gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorante Agne Misiūte.

Lietuvoje apie mitybos nepakankamumą kalbama vis dar pernelyg mažai, nors jo pasekmės – ypač vyresnio amžiaus žmonėms – gali būti tragiškos. Medikai perspėja, kad ši būklė vyresnių žmonių tikimybę išgyventi gali sumažinti kelis kartus. „Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuojamas mitybos nepakankamumas, galimybė išgyventi artimiausius dvejus–ketverius metus sumažėja 3–4 kartus, lyginant su to paties amžiaus žmonėmis be mitybos sutrikimų“, – pabrėžia doc. dr.

Atvėsus orams daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl virusai plinta greičiau. Tam, kad mūsų organizmas su jais galėtų tinkamai susidoroti, svarbu jį aprūpinti būtiniausiais vitaminais ir mineralais. Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė įspėja, kad tam tikrų maisto medžiagų trūkumas ar perteklius gali neigiamai paveikti ne tik savijautą ar energijos lygį, bet ir širdies bei kraujagyslių sveikatą.

Šaltuoju metų laiku kur kas dažniau sergame peršalimo ligomis ir gripu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Dovilė Katilienė sako, kad pagrindinės to priežastys yra dvi – sumažėjęs organizmo atsparumas virusams ir palankios sąlygos jiems plisti. Žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose ir uždarose patalpose, todėl lengviau užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, kai jis kosi ar čiaudi, taip pat per rankas, liečiant užkrėstus paviršius.

Papildų asortimentas šiandien primena tikrą vandenyną – jų esama tiek daug, jog nesunku paskęsti: vieni žada daugiau energijos, kiti – stipresnį imunitetą ar gražesnę odą, tačiau gausybė pasirinkimų neretai kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Specialistės patarė, kaip išsirinkti reikalingus ir naudingus maisto papildus, papasakojo, kodėl nerekomenduojama papildų rinktis aklai, ir atskleidė, kuo pasižymi švarios sudėties ir naujos kartos papildai.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie vadinamuosius ilgaamžiškumo (angl. longevity) papildus – kofermentą Q10, resveratrolį, omega-3 riebalų rūgštis ar NAD+. Jie pristatomi kaip priemonės, galinčios palaikyti organizmo sveikatą ir netgi sulėtinti senėjimą.

Daugelis yra pastebėję, kad vos atvėsus orui rudenį itin greitai „prikimba“ peršalimo ligos, dažniau jaučiamas nuovargis, mieguistumas. Suprastėjusią savijautą šiuo metu neretai lemia nusilpęs imunitetas. Jį sustiprinti galima natūraliais būdais, taip pat vartojant papildus ir vitaminus. Vis dėlto medikai pastebi, kad imuniteto atstatymui neretai pasirenkami ir netinkami metodai.

Nors ilgaamžiškumo tema ir pastangos „atsukti“ savo biologinį laikrodį šiandien – ant bangos, gyvensenos medicinos gydytojas Tomas Vaičiūnas dėl aklo įvairių metodų vaikymosi yra kiek skeptiškas. Jis visų pirma ragino ne ieškoti stebuklingo gralio, o pasirūpinti kasdienos įpročiais – sąmoningai rinktis ne tik maisto, bet ir buitinės chemijos, higienos priemones.

Maisto papildų rinka šiandien kaip niekada plati, o noras juos vartoti žmonėms tik auga. Vis tik dietistė Vaida Kurpienė įspėja, kad riba plona – vartojant netinkamus preparatus ne tik vėjais paleidžiami pinigai, bet ir galima prisižaisti su sveikata. Pasak jos, nors dabar yra tikrai labai gerai papildų, ypač kalbant apie ilgaamžiškumo puoselėjimą, kurie sprendžia tam tikras problemas, tačiau netinkamas jų vartojimas neleis pasiekti rezultatų.

Prekyba maisto papildais – populiarus pasirinkimas pradėti savo verslą. Tačiau šis sektorius – vienas griežčiausiai reguliuojamų, o rizikų daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.

Sveikatai ir jos stiprinimui skiriamas dėmesys kartais klaidingai siejamas su didelėmis išlaidomis vaistams, maisto papildams, medicinos, grožio bei kitoms prekėms. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Faustas Bertulis sako, kad pacientai tikrai gali įsigyti reikalingų preparatų, neišleidžiant tam daug pinigų. Jis pasidalijo naudingais patarimais, kurie padės pasirūpinti savo sveikata gerokai sutaupant.

Pasak gydytojų, siekdami ilgo ir sveiko gyvenimo dalis žmonių tiek įsijaučia, kad kartais sau pasidaro meškos paslaugą. Vieni modernius tyrimus atlieka ir visai be reikalo, kiti tuo metu vaikosi įvairių madų – leidžiasi vitaminus, be saiko vartoja papildus, kas nėra visiškai nekaltas dalykas.

Gydytojai stebisi gyventojų įpročiais ir požiūriu – nors yra gajus mitas, kad vaistai labiau kenkia, nei padeda, tačiau glumina maisto papildų suvartojimo mastai. Kardiologė Gintarė Šakalytė įspėjo, kad šie preparatai nėra praėję tokių tyrimų vaistai. Nemažai lietuvių maisto papildus vartojant kaip saldainius, o į vaistus numojant ranka, LSMU Lietuvos Kardiologijos instituto direktorė, Kauno klinikų Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė patikino, kad šis klausimas yra kontroversiškas.

Daugiausia vitaminų ir mineralų organizmas sunaudoja žiemos metu, todėl pavasarį nemažai žmonių susiduria su jų trūkumu. Tai pasireiškia tiek nusilpusiu imunitetu ir energijos stoka, tiek odos bei regėjimo problemomis. Kaip apsisaugoti nuo pavasarinių peršalimų ir užbėgti už akių įvairiems alerginiams susirgimams, pasakoja Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Loreta Ulienė.

Parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių maisto papildų – galime rasti ne tik keliasdešimt skirtingų multivitaminų gamintojų, bet ir tokių, kurie žada amžiną jaunystę ar akimirksniu „sudegintus“ nereikalingus kilogramus. O kur dar įvairios kasmet pasirodančios maisto papildų mados. Matant tokią galybę įvairiausių vitaminų, neretai gali kilti klausimas – galbūt iš tikrųjų mums jų tiek reikia.

Daugybė žmonių bent kurį laiką ar nuolatos vartoja įvairius maisto papildus. Negana to, kai kurie į tai įsitraukia taip, kad, atrodo, net „pameta galvą“. Ekspertai perspėja, kad vartoti reiktų tik tas medžiagas, kurių išties trūksta. Be to – nepasimauti stebuklingą poveikį žadančiais preparatais ir aklai nepasitikėti nurodoma sudėtimi.

Tėvai nuolat ieško būdų, kaip sustiprinti vaikų sveikatą – imunitetą, virškinimą, organizmo atsparumą. Tačiau ar visada papildai ir vitaminai yra naudingi? Naujausiame „Tėvai paprastai“ epizode šeimos gydytoja Gintarė Trainavičienė dalijasi realia istorija, kaip netinkamai parinkti žuvų taukai sukėlė mažam vaikui rimtus pilvo skausmus. Kartu su ja diskusijoje dalyvauja Viktorija Arlauskienė – mama, verslininkė ir sveikatos prevencijos entuziastė.

Maisto papildai tampa neatsiejama daugelio kasdienybės dalimi, tačiau ne visi jie yra saugūs sveikatai. Mitybos specialistė įspėja, kad kai kurie populiarūs papildai gali ne tik neatnešti laukiamos naudos, bet ir rimtai pakenkti kepenims.

Daugelis žmonių, norėdami pasirūpinti savo sveikata ir bendra savijauta, nusprendžia į mitybą įtraukti daugiau multivitaminų. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad ne visada multivitaminų vaistinėse ieškantys žmonės žino, kuo gi jie iš tiesų naudingi mūsų sveikatai. Vaistininkė įvardijo multivitaminų naudas, svarbiausias jų vartojimo taisykles ir atskleidė, kaip gi atskirti, kada jų trūksta mūsų organizmui.

Šaltuoju metų sezonu labai svarbu pasirūpinti savo organizmu ir padėti jam sustiprėti, dėl to daugelis į savo mitybą įtraukia maisto produktus, kurie savyje turi daug naudingų medžiagų, arba renkasi sveikatą sustiprinti vitaminais ir papildais. Visgi, tik nedaugelis žino, kad svarbu ne tik vartoti naudingąsias medžiagas, bet ir tai daryti tinkamu būdu. Pokalbio metu apie tai, kaip tinkamai vartoti vitaminus, papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė.

Skaičiuojant paskutiniąsias kalendorines rudens dienas ne vienas apsilanko vaistinėse ir pradeda rūpintis savo sveikata. Tad į krepšelius lietuviai krauna būtiniausias prekes, skirtas kovai su peršalimu ir imuniteto stiprinimui. Apie tai, kokios prekės šiuo metu yra paklausiausios, papasakojo „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vaistininkė Toma Gečienė, „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkė Ieva Sauserytė ir „BENU“ vaistinių tinklo budinčios vaistinės vedėja Inga Norkienė.

Pasilikti negalime išmesti – iki šiol ne visi žino, kur čia reikėtų dėti kablelį, kai kalbama apie vaistų, maisto papildų, medicinos priemonių ir kosmetikos rūšiavimą. Jau daugelis žino svarbiausią taisyklę, kad nebereikalingus vaistus reikia atnešti į vaistinę rūšiavimui, o maisto papildus – rūšiuoti su buitinėmis atliekomis.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia įspėjimą, kad gydymą ir sveikatos stiprinimą turėtų rekomenduoti gydytojai, o ne nuomonės formuotojai ar socialinių tinklų žvaigždės. Tarnyba teigia, kad pastaruoju metu nuomonės formuotojai ir socialinių tinklų žvaigždės, remdamiesi savo patirtimi ar turėdami kitokių motyvų, vis dažniau viešai dalijasi informacija apie vaistus ir skatina juos vartoti.

Gyventi sveikai ir kuo ilgiau nori dažnas, tačiau neretai patingi į tai įdėti pastangų. Tuo įsitikinusi farmacininkė Eglė Pavydė, akcentuodama, kad nėra stebuklingos ilgaamžiškumo tabletės maisto papildų pavidalu, tačiau yra būtini elementai, kurie gali padėti užtikrinti gyvenimo trukmę ir kokybę.

Iš suomių vitaminų tiekėjo B grupės vitaminų kompleksą įsigijęs vilnietis Tadas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) susidūrė su kurioziška situacija – pradėjus vartoti vitaminus, jam paraudonuodavo veidas. Paaiškėjo, kad vitaminai yra nekokybiški – juose net virš penkių kartų viršyta saugi nikotino rūgšties kiekio riba.

Ant vaistų ir maisto papildų ar vitaminų būna nurodyta, nuo kokio amžiaus juos galima vartoti. Tačiau neretai viešoje erdvėje kyla klausimas, ar būtina griežtai tuo vadovautis ir kas atsitiks, jei į nurodytą amžiaus cenzą bus pažiūrėta neatsakingai. Vaistininkai pabrėžia, kad tai griežtai draudžiama, nes tiek vaistų, tiek maisto papildų ar vitaminų kompleksų veikliosios medžiagos yra normuojamos atsižvelgiant į žmogaus amžių, tad šį faktą ignoruojant, jų galima ir pavojingai perdozuoti.

Gerdami maisto papildus tikitės sveikatos, tačiau jais galite ir sveikatai pakenkti. Pasirodo, Lietuvoje parduodami papildai, kuriuose yra leistiną normą viršijančių pesticidų, vėžį galinčių sukelti medžiagų, pelėsių. O vienuose papilduose su ginkmedžiu rasta nuodingo gyvsidabrio, kurio kiekis leistiną normą viršijo beveik 500 kartų.

„Kada jūs paskutinį kartą peržiūrėjote savo namų vaistinėlę?“, – tokį klausimą dažnai žmonėms užduoda „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, šį įprotį verta išsiugdyti, nes dažnu atveju tai gali apsaugoti ir mūsų sveikatą. Todėl vaistininkė išskiria 5 svarbiausias taisykles, kaip reiktų rūšiuoti vaistus ir maisto papildus.

Iškart po mamos mirties būdama 27 metų sužinojusi, kad turi vėžio riziką itin padidinančią BRCA1 geno mutaciją verslininkė Jurgita Štaraitė-Bukaitienė teigė supratusi, kad teks gyventi vaikščiojant peilio ašmenimis. Vis tik ji tikino niekada nejautusi baimės, mat ji kaip tik pritraukia blogiausius dalykus. Moteris pasakojo, kad jos mama ir močiutė mirė nuo kiaušidžių vėžio būdamos vos 57 metų. Buvo akivaizdu, kad tokio paties likimo rizika didžiulė, tad ji nesėdėjo rankų sudėjusi.

Nemažai žmonių kūno svorį nori mesti ne sportuodami ar prisižiūrėdami mitybą, bet vartodami dažnai stebuklingomis vadinamas piliules, kurios neva padės atsikratyti nereikalingų kilogramų. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas kartu su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene paaiškino, kodėl tokios piliulės nėra veiksmingos.

Internetui atvėrus naujas galimybes dalis žmonių atsakymų apie savo sveikatos būklę ir bendrai sveikatinimąsi mieliau ieško ten, o ne specialisto kabinete. Gydytojai gi perspėja, kad savarankiškai nusprendus vartoti maisto papildus, juo labiau ieškoti kažkokių detoksikuojančių priemonių, viskas gali baigtis ir reanimacijoje.

Internetinėse vaistinėse žmonės ne tik ieško vaistų ir maisto papildų, bet ir dairosi iki šiol neišbandytų naujovių. „Eurovaistinės internete“ farmacijos specialistė Karolina Liumparaitė pastebi, kad internete žmonės dažniau susidomi išbandyti naujausias kosmetikos ar maisto papildų naujoves, o dar kiti nepabijo pasikonsultuoti dėl priemonių, kurios palengvintų audringų vakarėlių sukeltas pasekmes.

Internetinėse vaistinėse žmonės ne tik ieško vaistų ir maisto papildų, bet ir dairosi iki šiol neišbandytų naujovių. „Eurovaistinės internete“ farmacijos specialistė Karolina Liumparaitė pastebi, kad internete žmonės dažniau susidomi išbandyti naujausias kosmetikos ar maisto papildų naujoves, o dar kiti nepabijo pasikonsultuoti dėl priemonių, kurios palengvintų audringų vakarėlių sukeltas pasekmes.

Vitaminas D ir kalcis – paprasti maisto papildai, kuriais daugelis iš mūsų stiprina savo sveikatą. Arizonos (JAV) universiteto profesorė, dietologė ir vėžio prevencijos ekspertė Cynthia Thomson atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad šių papildų vartojimas gali turėti kur kas didesnės naudos. Ilgametis C. Thomson tyrimas, apimantis dešimtis tūkstančių žmonių, parodė, kad tinkamai dozuojant vitaminą D ir kalcį galima sumažinti vėžio riziką, tačiau tai gali turėti ir tam tikrų šalutinių poveikių.

Vitaminas D – kiekvienam gyvybiškai būtinas, vis tik, pasirodo, net 30–40 proc. žmonių jo nestokoja. Taigi ir papildomai jo vartoti nėra būtinybės. Tuo metu dalis žmonių susintetinti vitamino D patys net nesugeba, tad turėtų gerti ne maisto papildus, o receptinius vaistus. Po revoliucinio vitamino D svarbos pripažinimo jis užkopė į vitaminų hierarchijos viršūnes. Be jokios abejonės, pelnytai – jo nauda niekas  abejoja.

Po revoliucinio vitamino D svarbos pripažinimo ir masinio papildų vartojimo sunerimta dėl kitos tendencijos – jo perdozavimo ir hiperkalcemijos. Tokie atvejai kol kas reti, tačiau jie sukelia rimtų sveikatos problemų ir netgi gali baigtis mirtimi. Pražudė kalcio perteklius Stingant organizme vitamino D gali būti sunkiau atlaikyti virusų ir bakterijų atakas, saugoti nervų sistemą, kaulų stiprumą ir kt., bet jo trūkumas pasaulyje jau kurį laiką prilyginamas tikrai epidemijai.

Apie tai, kad šiauriečiams ypač trūksta vitamino D ir profilaktines jo dozes rekomenduojama vartoti net vasarą, kartojama jau seniai. Vis tik neapdairus perteklinis vitamino D papildų vartojimas gali privesti ir prie skaudžių pasekmių. Gydytojai įspėja, kad ypač didelėje rizikos grupėje atsiduria vaikai.

Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas neįprastas atvejis, kuomet pensininkas mirė perdozavęs vitamino D. 89 metų vyras vartojo vitamino D papildą, ant kurio nebuvo įspėjimų apie mirtiną šalutinį poveikį, jei jo būtų vartojama per daug.