Atvėsus orams Panevėžio apskrityje smarkiai išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Ypač daug serga vaikų. Tačiau kitos išeities neturintys tėvai net pasiligojusias atžalas veda į darželius.
Šiuo metu daugiausia sergančiųjų įvairiomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis yra Panevėžio mieste ir nemaža jų dalis – vaikai. Ne paslaptis, kad vaikų kolektyvuose ligos plinta itin sparčiai, ir rytą nuvedus į darželį sveiką mažylį vakare jau galima pasiimti sloguojantį.
Sergantiems negalima
Šalyje galioja higienos norma, pagal kurią į lopšelius-darželius neturi būti priimami sergantys ar turintys užkrečiamųjų ligų požymių, pavyzdžiui, sloguojantys, kostintys vaikai. Tačiau laikais, kai tėvai dėl visiems suprantamų priežasčių vengia imti nedarbingumo pažymėjimus ir neturi kam palikti prižiūrėti negaluojančio vaiko, jis kartais atvedamas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Retas žino, kad, nustačius tokį atvejį, atsakingiems darželio darbuotojams gali būti taikomos ir administracinio poveikio priemonės.
Kituose miestuose panašių atvejų, beje, jau yra buvę.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Vilda Bajoriūnienė sako, jog pakaktų skundo, kad būtų atlikta operatyvi kontrolė. Vis dėlto nei per šį rugsėjį, nei pernai Panevėžyje nebuvo gautas nė vienas tėvų skundas dėl darželį lankančių sirguliuojančių vaikų. Planinių tikrinimų metu taip pat į tai atkreipiamas dėmesys, tačiau panašių pažeidimų nerasta.
Tiesa, kartais į Visuomenės sveikatos centrą užsukę tėvai pasiteirauja, kokiais atvejais negalima leisti vaikų į lopšelius-darželius. Tačiau tokių reta.
Būna visaip, nors neturėtų
Ramygalos vaikų lopšelio-darželio direktorė Valerija Astikaitė mano, kad kaimuose tėvams nėra didelių sunkumų, kam palikti susirgusį vaiką, tad ir problemų dėl noro sirguliuojantį mažylį palikti darželyje, bent jau Ramygaloje, nekyla.
„Kaimas – ne didmiestis, tėvai paprastai turi, kam palikti vaikus. Ypač dabar, kai toks nedarbas“, – sako direktorė.
V. Astikaitė neprisiminė, kad kas būtų atvedęs sergantį vaiką. Tiesa, tokių, kuriems varva nosis, pasitaiko. Tokius dalykus paprastai pastebi auklėtojos ir pasako tėvams, taigi ir skundams preteksto nelieka. Juolab kad dažniausiai tėvai patys pastebi, jog vaikas sirguliuoja, ir į darželį atveda jį jau tik pasveikusį.
O štai mieste susiduriama ir su tėvų nenoru imti nedarbingumo pažymėjimą.
„Dobilo“ lopšelio-darželio direktorės Zitos Dailidėnienės pasakojimu, situacijos, kai į darželį atvedamas sloguojantis ar kostintis vaikas, nėra retos. Tada tenka tėvų prašyti atvesti atžalą, kai pasveiks.
„Sergančio vaiko darželyje neturi būti, – sako Z. Dailidėnienė, pridurianti, jog ta pati taisyklė galioja ir ugdymo įstaigų darbuotojams. – Bet, kaip ir visur, yra įvairių tėvų. Jei supratingi, net ir be temperatūros sirguliuojančio mažylio neleidžia į darželį – gydo namuose.“
Nedarbo baimė didesnė
Miesto darželiams tenka susidurti ir su tokiais tėvais, kurie vaiką atveda jau karščiuojantį, bet vis tiek tvirtina, kad jis sveikas. Tuomet, anot „Dobilo“ lopšelio-darželio direktorės Z. Dailidėnienės, nebelieka nieko kita, kaip tik paprašyti gimdytojų atnešti tai įrodančią gydytojo pažymą.
O jaunieji panevėžiečiai šiuo metu, nors gripo sezonas dar tolokai, lyg tyčia masiškai serga. „Ypač mažiukai – metukų pusantrų“, – apgailestauja „Dobilo“ lopšelio-darželio, kuriame dėl to net teko laikinai uždaryti vieną grupę, vadovė.
„Yra tokių tėvų, kurie nedirba, bet vis tiek nori įstumti sergantį vaiką į darželį“, – apie pasitaikančias situacijas pasakoja Z. Dailidėnienė. Esą ir tvarkingos šeimos ne visada laikosi taisyklės neleisti sirguliuojančio vaiko į darželį. Tuomet tėvai paprastai aiškinasi negalintys imti nedarbingumo pažymėjimo – kitaip bus atleisti iš darbo. „Atsikalbinėjimų visokių yra, o mūsų pareiga yra nepriimti sirguliuojančių vaikų“, – Z. Dailidėnienė sako viską suprantanti, tačiau kaip pedagogė turinti kitus prioritetus. Tuo labiau kad šniurkščiojančiais darželinukais grupėse nebūtų patenkinti sveikų vaikų tėvai.
