Etnologas Libertas Klimka teigia, kad tai labai svarbus laikotarpis, kai laukiama sugrįžtant saulės. „Yra sakoma, kad per Tris karalius diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Vadinasi, galima sakyti, kad ji yra ilgesnė, negu buvo prieš Kūčias.
Gaidžio žingsnis yra senoviškas dienos trukmės matavimo metodas, kai horizonte buvo stebima saulės tekėjimo arba laidos vieta ir pagal jos poslinkį buvo galima spręsti apie kalendorinę datą. Todėl ši šventė labai sureikšminama“, – pasakoja L. Klimka.
Po kaimą vaikščiodavo trys karaliai
Trijų karalių dieną sugrįžta saulė, o čia jau įsipina ir krikščioniška tradicija. „Anksčiau ši šventė buvo švenčiama, kai po kaimą vaikščiodavo trys persirengę rytų išminčiai.
Jie sveikindavo žmones su šia švente, atnešdavo viltį, kad sugrįžta saulė, diena palaipsniui pradės ilgėti, pradės šilti orai, nors, žinoma, bus dar visko: pūgų, šalčių ir sniego, bet ta viltis vis tik žmones palaikys ir jie sulauks pavasario.
Anksčiau trys jauni vyrukai apsirengdavo tais trimis karaliais. Lietuvoje buvo įprasta, kad jie simbolizuoja skirtingas žmonių rases, apsirengdavo skirtingais rūbais – vieno kailinukai trumpi, kito ilgi. Taip jie pranešdavo, kad yra iš skirtingų kraštų.
Juos vesdavo vadinamoji Betliejaus žvaigždė. Trys karaliai kartu pasiimdavo vieną vaikinuką, o jam į rankas duodavo dažniausiai iš šiaudelių nupintą žvaigždę su spinduliais, kartais žvaigždė būdavo papuošta tokiais auksiniais popieriukais ar kažkokiu žibintuvėliu.
Jis tuos karalius vesdavo ir eidavo į kiekvieną sodybą, visus pasveikindavo su giesme ir gerais linkėjimais. Žinoma, vaikams trys karaliai turėdavo kišenėje saldainių, paprastų ledinukų. Todėl būdavo labai laukiami“, – apie tai, kaip senovėje būdavo švenčiama Trijų karalių dieną pasakoja etnologas.
