Tiesa, tai nėra greitai veikianti trąša, todėl tokį būdą reikėtų vertinti tik kaip papildomą pagalbą augalams, rašoma fakt.pl.
Kodėl sodininkai į žemę užkasa kiaušinius?
Sodininkystėje virtuvės likučiai naudojami gana dažnai – į kompostą keliauja kiaušinių lukštai, daržovių žievelės, kavos tirščiai ir kitos organinės atliekos. Tačiau žalio kiaušinio užkasimas žemėje yra kiek neįprastesnis būdas.
Kiaušinyje yra įvairių maistinių medžiagų, tarp jų – kalcio, fosforo ir azoto. Patekęs į dirvą kiaušinis palaipsniui pradeda irti, todėl jo sudėtyje esančios medžiagos į dirvožemį išsiskiria ne iš karto, o palaipsniui.
Kalcis svarbus augalų ir jų vaisių vystymuisi, fosforas prisideda prie šaknų vystymosi ir žydėjimo, o azotas reikalingas žaliosioms augalo dalims, pirmiausia lapams ir ūgliams, augti.
Kiaušiniui skylant į dirvą taip pat patenka organinių medžiagų. Vis dėlto svarbu suprasti, kad toks būdas neveikia taip greitai, kaip įprastos trąšos. Kiaušinis skyla lėtai, todėl jo maistinės medžiagos taip pat išsiskiria palaipsniui.
Kaip tinkamai užkasti kiaušinį?
Pats metodas nesudėtingas. Reikėtų iškasti maždaug 10–15 centimetrų gylio duobę ir į jos dugną įdėti žalią kiaušinį. Tuomet kiaušinį reikėtų užberti keliais centimetrais žemės ir tik tada sodinti pasirinktą augalą.
Svarbu, kad kiaušinis būtų nepažeistas ir jo lukštas nebūtų įtrūkęs. Jei kiaušinio turinys ištekėtų iš karto, jis gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir privilioti gyvūnus.
Kiaušinio kvapą gali užuosti katės, šunys, lapės ar ežiai. Jei jis užkastas per sekliai, gyvūnai gali bandyti jį iškasti ir taip pažeisti lysvę ar gėlyną.
Kokioms daržovėms gali būti naudingas toks būdas?
Šis metodas dažniausiai siejamas su augalais, kuriems augimo metu reikia daugiau maistinių medžiagų. Vieni iš jų – pomidorai. Jiems aktyvaus augimo, žydėjimo ir vaisių mezgimo metu reikia įvairių maistinių medžiagų, todėl užkastas kiaušinis gali tapti papildomu jų šaltiniu.
Kiaušinis gali būti užkasamas ir po paprikomis bei baklažanais. Šiems augalams taip pat svarbus kalcis, kuris dalyvauja augalų audinių ir šaknų sistemos vystymosi procesuose.
Į tokį sąrašą taip pat patenka kopūstai, brokoliai ir žiediniai kopūstai. Kiaušinio skaidymosi metu išsiskiriančias medžiagas palaipsniui gali panaudoti ir kai kurios šakninės daržovės.
Taip pat šis būdas gali būti taikomas auginant agurkus ir bulves. Pastariesiems, be kitų maistinių medžiagų, svarbus fosforas, kuris prisideda prie augalų vystymosi.
Kiaušinis nėra trąšų pakaitalas
Nors žalio kiaušinio užkasimas žemėje gali atrodyti kaip paprastas būdas papildyti dirvą, nereikėtų jo laikyti visaverte trąša. Kiaušinis skyla lėtai, todėl jo maistinės medžiagos augalams prieinamos palaipsniui.
Dėl šios priežasties toks būdas gali būti vertinamas kaip papildoma augalų parama, tačiau jis neturėtų pakeisti tinkamo tręšimo ir augalų priežiūros. Be to, netinkamai užkastas kiaušinis gali privilioti gyvūnus ar skleisti nemalonų kvapą.
Todėl jei nuspręsite išbandyti šį metodą, svarbiausia kiaušinį užkasti pakankamai giliai ir nepažeisti jo lukšto.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
