Tam nereikia sudėtingų priemonių – pakanka atlikti vieną svarbų darbą ir tinkamai paruošti veją. Specialistė tikina, kad šis paprastas žingsnis gali padėti užauginti tankesnę ir sveikesnę žolę, rašoma express.co.uk.
Po vasaros vejai gali prireikti pagalbos
Vasaros karščiai ir nepakankamas lietus gali neigiamai paveikti vejos būklę. Dėl sausros žolė gali išretėti, o kai kuriose vietose atsiranda visiškai plikų plotų. Tokia veja ne tik atrodo neestetiškai, bet ir tampa pažeidžiamesnė piktžolėms bei samanoms.
Be to, ilgiau trunkantis vandens trūkumas gali lemti tai, kad žolės šaknys lieka seklesnės. Atėjus rudeniui, kai padaugėja kritulių, o temperatūra pradeda kristi, silpnesnei vejai gali būti sunkiau atsigauti.
Tačiau dabar dar galima jai padėti pasiruošti šaltesniam sezonui. Danielle iš „Lawn & Weed Expert“ teigia, kad po vasaros viena svarbiausių vejos priežiūros užduočių yra persėjimas. Jis padeda atkurti išretėjusius plotus, užpildyti atsiradusius tarpus ir paskatinti naujos žolės augimą.
„Po ilgos vasaros vejos gali turėti nusidėvėjimo požymių, pavyzdžiui, plikų plotų, išretėjusios žolės ar intensyvaus pėsčiųjų eismo pažeistų vietų. Persėjimas rudenį padeda atkurti šias problemines vietas, užpildo tarpus ir skatina storesnę, sveikesnę veją“, – sakė Danielle.
Persėjimas – tai gana paprastas būdas atnaujinti veją. Ant išretėjusių ar rudų vietų pasėjama naujų žolės sėklų, kurios, tinkamai prižiūrimos, padeda sutankinti esamą veją.
Ruduo tam tinkamas dėl palankesnių oro sąlygų – žemė dar išlieka pakankamai šilta, tačiau nėra tokio karščio kaip vasarą. Iki žiemos nauja žolė taip pat turi laiko įsišaknyti.
Kaip persėti veją rudenį?
Norint, kad sėklos gerai sudygtų, vien tik išbarstyti jas ant vejos nepakaks. Prieš sėjant reikėtų atlikti kelis paruošiamuosius darbus.
Pirmiausia – nupjaukite veją. Specialistė pataria ją patrumpinti kiek daugiau nei įprastai – pašalinti maždaug 3 cm žolės. Taip naujos sėklos gaus daugiau šviesos ir turės geresnes sąlygas sudygti. Vis dėlto svarbu žolės nenupjauti pernelyg trumpai.
Tuomet galima skarifikuoti veją. Grėbliu pašalinkite negyvus lapus, žolės likučius ir kitas šiukšles, susikaupusias tarp dirvos ir žolės. Šis procesas taip pat gali padėti sumažinti samanų kiekį.
Verta pagalvoti ir apie aeravimą. Tam galima panaudoti sodo šakes ir dirvoje padaryti nedideles skylutes. Taip sumažinamas dirvos suspaudimas, o vandeniui ir orui tampa lengviau pasiekti žolės šaknis.
Skarifikavimas ir aeravimas nėra būtini kiekvienu atveju, tačiau jie gali sudaryti geresnes sąlygas naujoms sėkloms sudygti.
Po sėjos svarbiausia – drėgmė
Paruošus veją, reikėtų gerai palaistyti plikus ar išretėjusius plotus. Dirva prieš sėjant turėtų būti pakankamai drėgna.
Pasėjus sėklas, jas galima lengvai įgrėbti į dirvą, kad jos pasiskirstytų tolygiai ir geriau kontaktuotų su žeme. Vėliau svarbiausia neleisti dirvai išdžiūti – ją reikėtų reguliariai ir saikingai drėkinti.
Taip pat verta palaukti su žolės pjovimu, kol naujai sudygusi žolė sustiprės ir tinkamai įsitvirtins.
Tinkamai prižiūrima veja dar iki žiemos gali sustiprėti ir suformuoti geresnę šaknų sistemą. O pavasarį, atėjus šiltesniems orams, ji turėtų greičiau atsigauti ir džiuginti vešlesne bei žalesne žole.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
