Didelė dalis sveikatos sutrikimų, ištinkančių vidutiniame ir vyresniame amžiuje, yra susijusi su pacientų gyvenimo būdu. Nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka, žalingi įpročiai yra trys pagrindiniai mirtinų ligų rizikos veiksniai Lietuvoje.
Vaistai, chirurginės intervencijos ir kitos medicininės pagalbos priemonės gali tik trumpam pagerinti situaciją. Bet jeigu žmogus nekeičia savo įpročių, kurie ir yra pirminė sveikatos sutrikimų priežastis, sveikatos problemos netrukus neišvengiamai atsinaujins.
Vis tik realybė tokia, kad medikų raginimas maitintis sveikiau, pradėti sportuoti, mesti rūkyti išgirstamas ne visais atvejais.
Plačiau apie dažną ir vis dar sunkiai išgyvendinamą žalingą įprotį – rūkymą, jo pasekmes ir būdus to atsikratyti „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ papasakojo Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. dr. Leonas Valius.
Meta tik jau įvykus infarktui
Gydytojas pažymėjo, kad norint padėti nuo rūkymo priklausomam žmogui visų pirma jis pats turi to norėti.
„Dažnas rūkantis pacientas dar nesuvokia, kad jam reikalinga pagalba, jis net jos ir nenori, juolab kad rūkymas skausmo nesukelia, sukelia malonumą. Tad ir kažkokios pasekmės, ligos, kad suskaustų koją, galvą, širdį [jie nesuvokia], tiesioginio ryšio ir pasekmės nėra“, – konstatavo pašnekovas.
L. Valiaus pastebėjimu, dažniausiai gi nutinka taip, kad žmonės meta rūkyti tik jau po kokio rimto sveikatos įvykio – patyrus insultą, infarktą ar kokią kitą širdies operaciją, pavyzdžiui, stentavimą, nupjovus koją ir panašiai.
„Metimas rūkyti tik po įvykio nieko gero neduoda – 5 metai nustojus rūkyti dar vyksta žalos akumuliacija. Taigi dar 5 metus žmogus patiria grėsmę kaip ir rūkydamas.“
„Tada jau meta rūkyti ir mirties baimė ima viršų“, – sakė jis.
Pasak gydytojo, kai po tokių tragiškų komplikacijų sveikata pagerėja, labai retas atvejis, kad žmogus vėl grįžtų prie šio įpročio.
„Bet metimas rūkyti tik po įvykio nieko gero neduoda – 5 metai nustojus rūkyti dar vyksta žalos akumuliacija. Taigi dar 5 metus žmogus patiria grėsmę kaip ir rūkydamas“, – pridūrė L. Valius.
Kokios ligos atsiranda dėl rūkymo?
Paklaustas, kokius susirgimus rūkymas sąlygoja dažniausiai, profesorius išskyrė kelias ligų grupes.
„Pirmiausia tai visa širdies ir kraujagyslių ligų grupė – insultai, infarktai, širdies ritmo sutrikimai, periferinių kraujagyslių ligos, kai užanka kojų arterijos ir žmogus nebegali paeiti, turi sustoti, palaukti, kol atlėgs skausmas. Kita ligų grupė – onkologiniai susirgimai: pirmiausia plaučių vėžys, toliau – skrandžio, stemplės vėžys, burnos ertmės vėžiai.
Kitas dažnas susirgimas – lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Tai yra būklė, kada išsiplečia plaučiai, susiaurėja periferinės bronchiolės ir žmogus ima dusti. Iš pradžių tas dusulys būna gal daugiau didesnio fizinio aktyvumo metu, vėliau jis stiprėja, pereina į ilgalaikį dusulį ir ramybės būsenoje. Tuomet pacientui prireikia ir deguonies, jis tampa neįgalus, nebeišeina iš penkto aukšto, nes tiek aukštai nebegali užlipti. Tai – pagrindiniai susirgimai, kurie atveda ir prie mirtinų komplikacijų“, – vardijo šeimos gydytojas.
Egzistuoja mažiau žalingo rūkymo alternatyvos?
Paklaustas, ar dabar taip išpopuliarėjusios elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako prietaisai yra „sveikesnė“ alternatyva įprastiniam rūkymui, L. Valius konstatavo, kad tam tvirtai teigti dar trūksta mokslo įrodymų.
„Įprastinės cigaretės yra ištirtos daugiau kaip 100 metų, sukaupta daug mokslo faktų, kokią žalą jos daro. Jos iškart blogo efekto neturi, kad parūkęs žmogus iškart susirgtų ar ištiktų infarktas, tai nutinka po 10, 15, 20 metų nuolatinio rūkymo.
Tai yra tęstinis procesas, sukaupta daug žinių, kokios tai ligos, kaip jos greičiau progresuoja nei nerūkant, kokie vėžiai vystosi ir koks yra tas dūmas, kokie nuodai viduje. Žinome, kad yra tabakas ir degimo produktai, tai yra dervos, kurios irgi yra labai žalingos.
Tuo metu kalbant apie elektronines arba kaitinamąsias cigaretes deklaruojama, ir teisingai tas daroma, kad dervų ten nėra, yra tabakas, bet nėra ištirtas jų ilgalaikis poveikis. Mada atėjusi tik keli metai, o kas bus po 10 metų, tik tada ir žinosime“, – kalbėjo L. Valius.
„Reikia pabandyti rasti priežastį, kuri skatina paimti cigaretę, skatina tą padaryti dažniau ir rasti būdą savyje, kas galbūt pakeistų parūkymą – galbūt pasivaikščiojimas, saldainio sučiulpimas, skambutis draugui.“
Jis pabrėžė, kad tokiose cigaretėse bet kuriuo atveju yra nikotino, kuris turi žalojantį poveikį. Taip pat nėra aišku, kas sudaro elektroninių cigarečių dūmą, tai nėra ištirta.
„Kiek geresnė situacija su kaitinamuoju tabaku, ten ištirta, kad jos neturi dervų ir per 5 ar 10 metų tokio žalingo poveikio kaip cigaretės sveikatai nepadarė. Bet tai vėl trumpas laiko tarpas: kur 10, o kur – 100 metų. Tad sakyti, kad tai geriau, galima tik tada, kai pacientas nebegali mesti rūkyti išbandęs įvairius įprastinius būdus. Tada rekomenduoji, kad galbūt pabandytų, gal taip sumažins rūkymą. Tai šie produktai, būtų galima sakyti taip, yra rūkančiosios visuomenės sveikatos gerinimo žingsnis“, – konstatavo gydytojas.
Kaip padėti norinčiam mesti rūkyti?
Jei pacientas nori, bet jam neišeina mesti rūkyti, jis turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą jo nukreiptą specialistą. Vis tik profesorius konstatavo, kad patys šeimos gydytojai neturi laiko kalbėti apie rūkymą, metimą rūkyti, mat metimas rūkyti yra intervencija, kuri, priklausomai nuo šalių, apima 6 žingsnius, kiekvienam jų tenka iki valandos laiko konsultacijos.
„Tad pirmiausia tas žmogus, kuriam norime padėti, turi būti labai motyvuotas. Kad tokiu taptų, reikia sukelti susidomėjimą, susirūpinimą, antras žingsnis – ketinimas keistis, toliau turime paskatinti tą ketinimą keistis. Trečias žingsnis yra keitimas, tai tada arba bandai, kad pacientas neberūkytų, arba mažintų dozes, arba yra variantų, kad pereitų prie pakaitinės terapijos.
Nežinau, kas iš šeimos gydytojų tuo užsiima, psichiatrai, psichoterapeutas tą daro. Bet yra kita pusė – visuomenėje stigmatizuojama psichiatro pagalba. Tad ne visi pacientai noriai kreipiasi į šį gydytoją“, – pastebėjo L. Valius.
Jis pabrėžė, kad tai pat labai svarbu suvokti, jog ir didelis noras ir pagalbos žmogui suteikimas neduoda 100 proc. garantijos, kad iškart ar per tam tikrą pavyks mesti rūkyti: „Būna atkryčiai ir tai yra normali organizmo, mūsų smegenų būklė, būdinga visoms priklausomybėms.“
Vietoj cigaretės – saldainis ar skambutis draugui
Norintiems mesti rūkyti pašnekovas patarė pirmiausia pradėti nuo savęs, paanalizuoti, kodėl rūkoma, pasvarstyti, kas būtų, jei žmogus nerūkytų ar rūkytų rečiau.
„Reikia pabandyti rasti priežastį, kuri skatina paimti cigaretę, skatina tą padaryti dažniau ir rasti būdą savyje, kas galbūt pakeistų parūkymą – galbūt pasivaikščiojimas, saldainio sučiulpimas, skambutis draugui. Kai tokia savianalizė padaryta, tada galima kreiptis į specialistą ir sakyti, kad noriu rūkyti tada ir tada, tada specialistas gali kažką konkrečiau patarti“, – aiškino šeimos gydytojas.
Profesorius sutiko, kad apie rūkymo žalą kalbėti reikėtų pradėti dar pradinėse klasėse, tačiau pabrėžė, jog sausa didaktika gali būti neveiksminga.
„Manau, kad visuomenės ir artimiausios aplinkos pavyzdys yra svarbiausias. Šeimos pavyzdys, bendras piliečio intelektas ir mentalitetas daug ką lemia.
Reikia bendros edukacijos, ne vieno dešimtmečio, kai keičiasi tautos, visuomenės mentalitetas. Turi įvykti visuomenės subrendimas, suvokimas, kokia tai yra žala sveikatai“, – pabrėžė L. Valius.
