Apie visa tai plačiau „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėtasi su krūtinės chirurgijos gydytoju, chirurgu Pauliumi Gradausku. Jis konstatavo, kad dalis atvejų, kai žmogus įtraukia maisto į plaučius, baigiasi mirtimi.
Užspringimas užspringimui nelygus
Vis tik užspringimas užspringimui nelygus, mat maistas ar kitas svetimkūnis gali patekti tiek į stemplę, tiek į kvėpavimo takus. O pagal tai skiriasi ir būklės pavojingumas.
„Žmogus viešoje vietoje valgydamas ir tuo pačiu metu kalbėdamas, kas vėlgi visai įprasta, kai pietaujama ir bendraujama gali užspringti, jei kažkoks svetimkūnis pateka į stemplę. Dažniausiai tai yra blogai sukramtytas kąsnis. Vaikai mėgsta ir kitus dalykus čia įsidėti – lego kaladėlę ar ką tik dar randa ant grindų, kiša į burną. Tai jei žmogus tik praryja tokį daiktą – nieko baisaus, juos dažniausiai pavyksta ištraukti.
Jis atkreipė dėmesį, kad dažniausiai tokie stemplės svetimkūniai pasitaiko vaikams ir vėliau – gerokai vyresniems žmonėms, senjorams, kurie neturėdami dantų ir gerų protezų gerai nesukramto maisto.
„Juolab jei dar žmogus vargingiau gyvena, kiekvienas kąsnis yra svarbus... Taigi daugiausiai dėl svetimkūnių stemplėje paspringusius suaugusiuosius turime dėl blogai nesukramtyto maisto, dažniausiai – blogai sukramtytos mėsos“, – pridūrė gydytojas.
Žmogus staiga pasikeičia
Tačiau blogiausia nutinka tuomet, kai valgant maistas patenka į viršutinius kvėpavimo takus. Tokia nelaimė gali ištikti nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus.
„Tada staiga žmogus staiga pasikeičia, atrodo, ką tik normaliai bendravo, o žmogus pradeda lyg kosėti, net mėlynuoti, negali įkvėpti, dažniausiai bando keltis nuo stalo, blaškosi, atsiranda neadekvatus elgesys. Tuomet iš karto tada galima įtarti, kad kažkas nutiko.
Žmogus tada negali nei kvėpuoti, nei kalbėti, tad iš esmės gali tik ženklu parodyti, kad reikia pagalbos – ranka ties savo kaklu rodyti lyg kas smaugtų“, – pasakojo P. Gradauskas.
Aiškindamas, ką tuomet reikėtų daryti aplinkiniams, gydytojas priminė apie visiems žinomą ar bent girdėtą Heimlicho manevrą.
„Apkabiname žmogų priėję prie jo iš nugaros, sudedame rankas žemiau krūtinkaulio (ties duobute) ir tada staigiu judesiu sudarome didesnį slėgį pilvo ertmėje. Staiga susispaudžiamas pilvas pakelia slėgį krūtinės ląstoje, tuo metu lyg suspaudžia ir plaučius, tada didelė tikimybė, kad ta slėgio banga turėtų padėti išmesti svetimkūnį.
Jei tai nepadėjo, šioje situacijoje šį veiksmą reikia kartoti ir kartoti, net jei žmogus neteko sąmonės. Tada galima žmogų guldyti sau ant kelių, padaryti, kad jo krūtinė būtų kiek aukščiau, galva žemyn, aišku, tas vaikams daugiau taikoma“, – įsiminti svarbius dalykus pasakojo chirurgas.
Net jei prarado sąmonę – negalima pasiduoti
Jis akcentavo, kad bet kuriuo atveju nutikus tokiai nelaimei reikia kviesti pagalbą 112 ir kartu atlikti minėtus veiksmus.
„Jei aplinkui yra žmonių, kalbame apie viešą vietą – kavinę, gatvę, tuo didesnė tikimybė, kad bus daugiau žmonių, kurie galės profesionaliau padėti. Jei žmogus praranda sąmonę, juo labiau reikėtų nenuleisti rankų.
Nes yra tam tikrų atvejų, kad kai žmogus netenka sąmonės, kūnas labiau atsipalaiduoja ir Heimlicho manevras gali būti efektyvesnis. Jei prieš tai pats žmogus, jo raumenys tam priešinosi, kai to nebegali padaryti, mūsų pagalba gali būti efektyvesnė“, – pastebėjo P. Gradauskas.
Susiduria retai, tad nežino, kaip padėti?
Kodėl vis tik įvyksta letaliniai atvejai? Nors pastaraisiais metais viešumoje nušviesta ne viena liūdna istorija, kai užspringęs žmogus numirė, gydytojo pastebėjimu, tai vis tik rečiau pasitaikantys atvejai, daug žmonių apie tai paprasčiausiai nepagalvoja.
„Taip, vaikus mamos, močiutės, auklės labai saugoja, jie maitinant būna dėmesio centre, taip ir turėtų būti. O su suaugusiais juk taip nebūna.
Kodėl įvyksta mirties atvejai? Vienu atveju tikrai gali būti per vėlu padėti, kai jau žmogus pakeičia spalvą. Kitas dalykas – pagalbos teikimas. Viso to moko ir visuose skubios pagalbos kursuose būsimus vairuotojus, bet mokytis ir išmokti – du skirtingi dalykai“, – konstatavo gydytojas.
Jo pastebėjimu, labai svarbu užspringimo kitą kartą klaidingai nepalaikyti kita būkle.
„Yra ir Lietuvoje buvę žinomų žmonių, ligoninių vadovų, kai nutiko toks įvykis. Tokiu atveju dažniausiai galvojama, kad įvyko tai, apie ką daugiausiai kalbama – turbūt tai yra miokardo infarktas, širdies smūgis. O po mirties išties randama, kad tai buvo ne širdies smūgis, o šašlyko gabalas“ – liūdną atvejį priminė P. Gradauskas.
Pasitaiko ir kuriozinių atvejų
Paklaustas, ar valgant atsigulus kyla didesnė užspringimo rizika, gydytojas teigė, jog tokie atvejai vis tik nėra dažni: „Jei tai yra gulintis ligonis, reikia turėti omenyje, kad jį kažkas maitina, tai visa atsakomybė tenka tą darančiam. Šiaip tokie atvejai pasitaiko rečiau, nes tai daroma atsargiai.“
Jo pastebėjimu, dažniau pasitaiko kurioziniai atvejai, kai iš bronchų tenka šalinti ne tik nulūžusių dantų liekanas ar protezų dalis, bet ir neatsargiai įkvėptus kitokius aštrius daiktus.
„Jei kalbėtume apie kurioziškiausius atvejus, ką esame šalinę iš bronchų – tai buvo odontologų naudojamas grąžtelis, kuriuo iš danties traukiamas nervas. Tai ar tuo metu pacientas kažkaip sujudėjo, ar odontologas atleido pirštus ir tas grąžtelis bronchuose giliai įstrigo, jį pašalinti nebuvo lengva.
Ir pacientas, ir gydytojas pamatė, kas nutiko ir pagalba laiku buvo suteikta. Žmogus iki mūsų ligoninės atvyko nei dusdamas, nei ką, tik kosulys buvo, bet tokį dalyką reikia pašalinti“, – pasakojo chirurgas.
Pasak gydytojo, taip pat pasitaiko atvejai, kai neatsargiai elgiasi atitinkamų profesijų žmonės, kurie smulkius darbo instrumentus pratę laikyti burnoje.
„Menininkai kokius nors savo įrankius laiko burnoje – pavyzdžiui, kažką kabindami smeigtukus, kuriais vėliau prisegs Vatmano lapą ar dar kažką. Kadangi rankos tik dvi, vienoje yra lapas, smeigtukų reikės bent keturių, tai trys yra burnoje. Vinis statybininkams sunkiau įkvėpti, bet tokių dalykų pasitaiko, tai – kuriozai“, – konstatavo P. Gradauskas.
