Laba diena, man 19 metu. Gyvenu su vaikinu, esu studentė. Mano vaikinas įgriso man iki gyvo kaulo, jis lyg energetinis vampyras, žlugdo mane. Mane vargina nuolatiniai mūsų pykčiai, jis įžeidinėja, žemina mane, kelia scenas, o aš puolu į neviltį, verkiu ir atsiprašinėju už tai, ko nepadariau.
Praeityje esu jį išdavusi, bet susitaikėme. Dabar jis man prikaišioja, vadina mane kekše, žemina. Buvome išsiskyrę, bet jis mane persekiojo ir vėl pradėjome bendrauti. Kaip nutraukti su tokiu žmogumi visus ryšius ir įrodyti, kad esu laisva ir nepriklausoma? Esu kalbėjusi apie išsikraustymą, bet jis nenori nieko apie tai girdėti, todėl planuoju dar pagyventi su juo šiuos mokslo metus, o vasarą nutraukti visus ryšius ir išvažiuoti į užsienį pailsėti.
Atsako psichoterapeutė Birutė Didžiokaitė
Jaučiatės pakliuvusi į santykių kalėjimą, iš kurio negalite ištrūkti. Norisi paklausti, už ką kalite? Laiške minite, kad buvote jį išdavusi, bet po to susitaikėte… Galbūt yra daugiau priežasčių, kodėl toleruojate žlugdančius santykius. Juk aišku, kad verkdama ir atsiprašinėdama už tai, ko nepadarėte, iš savo kalėjimo neištrūksite. Kuriate pabėgimo planą : „vasarą nutraukti visus ryšius ir išvažiuoti į užsienį pailsėti“. O „pailsėjusi“ ką?… Vėl grįšite į kalėjimą?
Visų pirma pati turite savimi patikėti, kad esate laisva ir nepriklausoma. Juk niekas neturi teisės jūsų įžeidinėti ir žeminti.
Manau, gali būti keletas kitų priežasčių, susijusių su jumis pačia, kodėl liekate žeminančiuose santykiuose:
• galbūt bijote likti viena, esate per daug priklausoma nuo savo vaikino, baiminatės, kad viena nesusitvarkysite su gyvenimo problemomis;
• galbūt jūsų savivertė nepakankama ir todėl toleruojate blogą elgesį su savimi, manote, kad tik tokių santykių nusipelnėte;
• galbūt esate per daug įpratusi kentėti ir kančia savaime jums tapusi vertybe, padedančia pasijusti reikšmingesne.
Gali būti ir daugiau priežasčių, apie kurias žinote tik jūs pati ir kurias įvardijusi galėtumėte bandyti jas įveikti.
Sėkmės išsivaduojant iš savo kalėjimo.
