Plačiau apie tai, kokie metodai, padedantys ilgiau išlikti sveikam, turi tvirčiausią mokslinį pagrindą, papasakojo gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.
Viską vertinti pagal paso amžių – atgyvena
Paklaustas, ką mano apie dar anksčiau pasirodžiusius pamąstymus, kad dabartinė vaikų karta tikrai gyvens daugiau nei 100 metų, profesorius tai vertino atsargiai.
„Tikiu mokslo progresu, kuris milžiniškais šuoliais vystosi į priekį. Bet šiandien neturime jokio mokslinio pagrindo tą tvirtinti“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Pasak geriatro, jeigu iki šiol biologinis amžius buvo vertinamas pagal tam tikras funkcijas, kraujo tyrimus, biocheminius žymenis, dabar atsiranda jau visiškai kiti vertinimo kriterijai.
„Mes vertiname ląstelę, kaip ji atrodo. Ir tai vadinasi epigenetiniu laikrodžiu arba epigenetiniu amžiumi. Galime išskirti kelis amžius, neturime jo vieno, o kelis vienu metu – biologinį, epigenetinį ir, neužmirškime, chronologinį-kalendorinį amžių, kurį visuomet registruojame. Pagal tai dažnai, bet kartais klaidingai vertinamos žmogaus funkcinės, bet ir kognityvinės galimybės“, – sakė V. Alekna.
Jis apgailestavo, kad kol kas visam tam įvertinti pasas, kuriame pažymėtas mūsų chronologinis amžius, yra naudojamas kaip pagrindinis rodmuo. Tačiau, gydytojo manymu, tai jau yra atgyvenęs dalykas.
Ar organizmas gali atjaunėti?
Profesorius pasakojo, kad yra išskiriamas pirminis senėjimas arba biologinis ir antrinis senėjimas.
„Pirminį senėjimą vertiname žiūrėdami į tam tikrus genetinius pokyčius. (...) Jie vyksta nenutrūkstamai ir iš dalies nepriklauso nuo mūsų. (...) Tai yra procesai, kurie vyksta negrįžtamai.
Pasakykime labai paprastai: kad ir koks sveikas būtų gyvenimo būdas, kad ir 70 metų amžiaus žmogus neturėtų nė vienos ligos, vis tiek, palyginus su tuo pačiu žmogumi, kai jam buvo 30 metų, jo raumenys jau taip nebeveiks, kognityvinės funkcijos, reakcijos nebebus tokios stiprios. Todėl, kad ląstelėse vyksta tam tikri pokyčiai – ir energijos nebe tiek mitochondrijos gamina, veikia ir kiti mechanizmai“, – kalbėjo V. Alekna.
Tiesa, paklaustas, ar netikintis galimu atjaunėjimu, mokslininkas pabrėžė, kad ne viskas taip paprasta.
„Yra net toks posakis, kad jeigu ilgaamžiškumui iki 60 metų svarbiausia širdis, tai po 60 metų svarbiausia raumenys.“
„Čia dar yra tam tikrų klaustukų, ypač šiai dienai eksperimentiniame lygmenyje. Bet jeigu kalbame ląstelės lygmeniu, galima jauninti ląstelę. Jau yra tokių klinikinių tyrimų ir galima paveikti ląstelę, bet aš netvirtinčiau, kad galima atjauninti visą organizmą.
Nors yra tokių krypčių, kurios teigia, kad galima, kategoriškai galiu pasakyti, kad ir kiek mes atjaunintume ląstelę arba net kai kas tai transformuoja į žmogų kaip visumą, nėra nė vieno įrodymo, kad dėl to pailgėtų gyvenimo trukmė“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, taigi tai nereiškia, kad atsukus epigenetinį laikrodį penkeriais metais, žmogus penkeriais metais ilgiau gyvens. „Čia visas paradoksas“, – konstatavo gydytojas.
Aiškiai įrodyta, kas veikia stabdant senėjimą
Tuo metu kalbėdamas apie antrinį, dažnai patologiniu vadinamą senėjimą, pašnekovas pabrėžė, kad šioje srityje mokslinių įrodymų bazė yra gerokai stipresnė.
„Į antrinį senėjimą žvelgiame iš dviejų pusių – per gyvenimo būdą ir ligas. Ir čia labai svarbūs tie dalykai, kuriuos mes galime pakeisti, modifikuoti. Tai yra gyvenimo būdo dalykai.
Pirmiausia – judėjimas. Jo vieno neišskiriu kaip paties svarbiausio, kadangi tai yra visas kompleksas, bet čia turime tvirčiausius įrodymus. Yra net toks posakis, kad jeigu ilgaamžiškumui iki 60 metų svarbiausia širdis, tai po 60 metų svarbiausia raumenys. Čia kalbame apie raumenų masę, apie jų funkcijas ir taip toliau“, – pasakojo V. Alekna.
Kitas svarbus momentas – mityba. Nors nuo patarimų šioje srityje šiandien akys raibsta, gydytojas pabrėžė, kad tvirtesnius mokslo įrodymus turi tik keli mitybos būdai:
„Pirmiausia – Viduržemio jūros dieta. Ji tikrai turi įrodymų, aišku, su šiokiu tokiu spaudimu iš tų šalių, bet tai yra pakankamai geri įrodymai. Daržovės, gal dar skaidulos, dar vienas kitas dalykas, kurie turi mažesnių įrodymų. Visa kita yra paremta tikėjimu. (...)
O bendras principas yra toks: nėra jokio ultra super maisto. Kiekvieną dieną labai svarbus yra atskirų mitybos detalių pasirinkimas. Ir tų smulkių detalių visuma sudaro mūsų mitybą.“
Didžiausias senėjimo lūžis – apie 75 metus
Profesorius atkreipė dėmesį, kad vienas iš geriausių „vaistų“ yra socialinis bendravimas, sveiki socialiniai ryšiai, rūpinimasis psichikos sveikata. Be to, ypač gyvenimo trukmei atsiliepia artimo partnerio netekimas.
„Jei kito sutuoktinio būklė labai suprastėja, jeigu socialiniai ryšiai buvo labai stiprūs, tai yra labai skausminga. Mirus sutuoktiniui, dažnai, kaip sako liaudis, greitai pasišaukia ir kitą“, – pastebėjo V. Alekna.
Pasak jo, skaičiuojama, kad didžiausias senėjimo lūžis Lietuvoje įvyksta apie 75 metus. „Tas tikrasis lūžis, kada mažėja interesai, socialiniai ryšiai, vyksta psichologiniai ir biologiniai pokyčiai, mūsų duomenimis Lietuvoje yra apie 75 metus. Tai jau toks stiprus lūžis, kada ženkliai paveikiamos visos šios sritys.
O šiaip senėjimas yra labai individualus. Vienas žmogus, pavyzdžiui, sulaukė 90 metų, bet 20 metų buvo slaugomas, prižiūrimas. O kitas sulaukė 90 metų ir iki pat mirties važinėjo, slidinėjo, bėgiojo, į teatrus vaikščiojo“, – pastebėjo gydytojas.
Jis pridūrė, kad ilgaamžiškumui labai svarbus ir subalansuotas miegas, streso valdymas bei rūkymo atsisakymas. „Biologine prasme rūkymas absoliučiai neduoda nieko gero ir yra labai žalingas“, – pabrėžė gydytojas.
Pašnekovas pridūrė, kad labai svarbi ir prevencija, tokie gerai pažįstami dalykai kaip kraujo tyrimai (gliukozės, cholesterolio kiekio kontrolė), kūno sudėties tyrimai.
Kodėl žmonės sensta skirtingai?
Paklaustas, kodėl kai kurie žmonės, būdami vyresni, jaučiasi gerokai jauniau ir atvirkščiai – jaunesni per anksti susensta, profesorius teigė, kad visi atsakymai yra užkoduoti mūsų DNR.
„Dar yra labai svarbūs DNR metilinimo procesai. Ląstelės DNR atsideda tam tikri žymenys, kurie turi tam tikrą savybę. Jų profilis arba žemėlapis kiekviename mūsų amžiuje yra šiek tiek skirtingas.
Pasak gydytojo, skaičiuojama, kad didžiausias senėjimo lūžis Lietuvoje įvyksta apie 75 metus.
Ir tada, kai mes tai vertiname, matome, kad vienas profilis būdingas 40–50 metų amžiui, kitas 50–60 metų. Pagal tą metilinimą genetikai gali išskirti vadinamąjį laikrodį. Ką jis reiškia? Pavyzdžiui, kad 70-metis pagal savo epigenetinį laikrodį patenka į tam tikrą grupę, tarkime, pavyzdžiui, į 45 metų amžiaus grupę. (...)
Tai vienas iš pagrindinių rodiklių, kuris labai perspektyvus. Manau, kad ateis laikas, gal net gana greitai, kai praktinė medicina įtrauks šį apskaičiavimą į savo rankas“, – komentavo V. Alekna.
Tuo metu kalbėdamas apie pastaraisiais metais išpopuliarėjusį ilgaamžiškumo judėjimą, įvairius papildus ir technologijas, profesorius atkreipė dėmesį, kad moksliniai įrodymai šioje srityje kol kas neretai atsilieka nuo rinkodaros pažadų.
„Mokslo pasiekimai yra daug silpnesni negu rinkodara arba verslo interesai šitoj srityje. Bet žingsnis po žingsnio atsiranda įrodymų ir kai kurie pasiteisina, kai kurie ne. (...) Mes neturim tvirtų mokslinių įrodymų. Viskas va taip ant ribos. (...) Bet ilgaamžiškumui kol kas dar nėra įrodymų“, – sakė mokslininkas.
Visos laidos įrašo galite klausytis čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
