Vakar, prie namų pamačiau plakatą su šūkiu: „Geriau būti gražiam.“ Ši frazė mane sustabdė tiesiogine ir perkeltine prasme. Ji nuskambėjo ne paprasta reklama, o kaip šaltas, ciniškas visuomenės nuosprendis.
Man kyla labai paprastas, bet kartu esminis klausimas: kas ir kada nusprendė, kad žmogaus vertė, o ypač moters vertė, turi būti matuojama jos atitikimu kažkokiems siauriems, dirbtinai suformuotiems grožio standartams? Dar labiau stebina tai, kad tokios reklamos šiandien skleidžiamos be jokio gėdos jausmo, be atsakomybės.
„Man ypač skaudu“
Kaip žurnalistikos studentė mokausi apie laisvo žodžio galią, apie tai, kaip formuojasi viešoji nuomonė ir kaip medija veikia mūsų savivoką.
Būtent dėl to man ypač skaudu matyti, kad vietoje sąmoningumo vis dar aktyviai stumiame sistema, kurioje žmogaus išvaizda paverčiama pagrindiniu jo „pranašumu“ arba „trūkumu“. Jei esi negražus, esi mažiau vertas, mažiau matomas, mažiau mylimas.
Taip pat liūdina ir visuomenės abejingumas. Vienas influenceris savo „Instagram“ platformoje taip pat pasidalino šia reklama, kalbėdamas: „Aišku, kad nereikia būti baisiam.“ Kontekste frazė skamba tarsi juokais, bet jos esmė – labai rimta.
Todėl noriu paklausti: kokios šiandien galioja reklamos normos ir etikos ribos? Ar reklamos kūrėjai tikrai neturi jokios moralinės atsakomybės už tai, kokias vertybes jie skleidžia? Ar pakanka vien to, kad reklama „parduoda“, kad būtų pateisinta bet kokia jos žinutė? Kur baigiasi kūrybinė laisvė ir prasideda socialinė žala?
Aš tikiu, kad žurnalistika dar turi galią kelti šiuos klausimus ir skatinti visuomeninį dialogą. Todėl ir kreipiuosi į Jus su viltimi, kad apie tai bus kalbama garsiai ir atsakingai. Ne tik apie konkretų plakatą ar vieną influencerį, bet apie visą sistemą, kuri normalizuoja mintį, jog žmogus pirmiausia yra išvaizda.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
