Vaistininkai tikina, kad rudens mėnesiais įprasta sulaukti daugiau sergančiųjų, tačiau šiųmetis sergamumas lenkia tiek pernykštį, tiek visų pastarųjų metų rezultatus. Išvada viena – žmonės nebesirūpina savo imunitetu.
Gydykite ne simptomus, o priežastis
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę 10 tūkst. šalies gyventojų teko 67,1 gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų. Tai – ne tik daugiau nei prieš tai buvusią savaitę (65,7 atvejų), bet ir daugiau nei 43-ąją metų savaitę visą šį dešimtmetį.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė pasakoja, jog nors peršalimo ligos yra kasmet pasikartojantis reiškinys, pačius žmones jos kasmet pagauna, tarsi jie nesitikėtų.
Tai yra, tik prasidėjus pirmoms peršalimo bangoms, su neužgrūdintais organizmais susidūręs virusas lengvai skinasi kelią. Būtent todėl biuruose dirbantys žmonės puikiai žino –susirgus vienam darbuotojui, netrukus slogą pasigaus pusė kolegų.
„Didžioji dauguma rudeninių susirgimų yra paprasčiausi peršalimai. Matome, jog pastaraisiais mėnesiais sergančiųjų skaičius yra kiek aukštesnis nei 60 atvejų 10 tūkst. gyventojų, tačiau galima neabejoti, jog tikrasis skaičius gerokai didesnis, nes tikrai ne visi kreipiasi į gydytojus. Dar didesnė problema, jei sergantys eina į darbą ar vaikai lanko mokyklą, darželius taip platinamas virusas ir keliama grėsmė kitų sveikatai“, – teigia ekspertė.
Jos teigimu, jau tapo įprasta į savo sveikatą žvelgti ją itin supaprastinant – kol neserga, šalies gyventojai paprastai nesistengia apsisaugoti nuo būsimų ligų, o kai jau suserga, čiumpa kelis vaistus iškart ir bando pasveikti tiesiog pernakt. Sveikas maistas, švarios rankos ir net per šalčius – grynas oras
Vaistininkės teigimu, imuniteto stiprinimas yra ilgalaikis ir kompleksinis procesas, susidedantis iš subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo, pakankamo poilsio bei higienos.
„Rudenį Lietuvoje vis dar gausu daržovių bei vaisių. O būtent tai yra svarbiausia kovos su ligomis dalis – jei organizmas turės pakankamai vitaminų, jei kasdien jį pasieks naudingos maistinės medžiagos, peršalimui jį įveikti bus gerokai sunkiau.
Tuo tarpu valgydami tik tam, kad užkištumėte skrandį, jūs iš tiesų neduodate kūnui amunicijos kovoti su ligos bakterijomis“, – tikina J. Skinderskienė.
Taip pat specialistė rekomenduoja suteikti kūnui pakankamai poilsio – naudinga būtų kasdien palaikyti panašų ritmą ir miegoti maždaug po 8 valandas per parą.
Suderintas poilsis padeda kovoti su stresu, kuris irgi mažina imunitetą.
Vien psichologinis žmogaus nusiteikimas turi didžiulę įtaką jo atsparumui ligoms, tad nieko keisto, jog dažnai į ligos patalą tenka gultis po sunkiausių dienų darbe.
Galiausiai, net siaučiant šalčiams J. Skinderskienė pataria nevengti judėjimo lauke. Jei teisingai apsirengsite ir neleisite sau peršlapus nuo prakaito sušalti – sportas gryname ore ne tik prajudins kūną, bet ir padės jam priprasti prie rudens temperatūrų.
„Turbūt pati elementariausia klaida, kurią žmonės daro nuolat – nešvarios rankos. Beveik visi čiaudėdami prisidengia delnu, jais mes laikomės viešajame transporte ir liečiame pinigus, todėl būtent per rankas lengviausiai galime pasidalinti užkratu.
Rankas reiktų plauti dažnai, bent 5-6 kartus per dieną, kitaip labai didelė tikimybė, kad ligą jūs nešiojatės su savimi“, – teigia specialistė.
Nebūtina iškart griebtis saujos vaistų
„Natūralu, jog kiekvienas norime pasveikti kaip įmanoma greičiau. Tačiau kai žmogus iš tiesų visiškai nesidomi savo sveikata, jis ir gydosi beatodairiškai, nesitardamas su medicinos profesionalais. O egzistuoja vaistų kombinacijos, galinčios organizmui labai pakenkti.
Štai jei išgeriate priešuždegiminių vaistų temperatūrai mažinti ir tuo pačiu aspirino nuo galvos skausmo, gydymasis nuo peršalimo gali baigtis ir ligoninėje.
Deja, žmonės dažnai vaistus geria net nepagalvodami, kad neteisingai vartojamas negydo joks preparatas“, – perspėja vaistininkė.
Ji aiškina, jog vaistų suderinamumas yra dar viena priežasčių, kodėl imuniteto stiprinimas gerokai naudingesnis už kovą su liga – pirmasis jų visuomet duos naudos, o antrasis be gydytojo ar vaistininko pagalbos gali ir pakenkti. Juo labiau, jog dažnai vienas vaistas ir užtektinai poilsio yra žymiai veiksmingiau nei trys vaistai tuo pačiu metu.
„Svarbiausia, kad kiekvienas vaistas būtų vartojamas tada, kai reikia, taip, kaip paskyrė gydytojas, kad juo nebūtų piktnaudžiaujama.
Jei žmogus tiksliai nežino kuo, kaip ir ar reikia preparatą vartoti, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku – mes visada pasirengę padėti“, – pabrėžė ekspertė.
