Naujienų portalui tv3.lt gamtininkas Deividas Makavičius paaiškino, kad gandrų elgesys per šimtmečius iš esmės nepasikeitė, o jų mityba yra natūrali ekosistemos dalis.
Gandrai nesikeičia – keičiasi žmonių požiūris
Pasak gamtininko, gandrai šiandien elgiasi taip pat, kaip ir prieš šimtą metų – jie yra plėšrūs paukščiai, mintantys tuo, ką randa gamtoje.
Jis pabrėžia, kad dalis viešumoje pasirodančių vaizdų gali būti klaidinantys – kartais gyvūnai, kuriuos suėda gandrai, jau būna sužeisti ar nugaišę dėl žmogaus veiklos.
„Soc. tinkluose buvo užfiksuota, kaip gandras valgo kiškutį. Pasižiūrėjus nuotraukoje matyti, kad tas kiškutis per pusę padalintas. Tai įvyko šienavimo metu – ūkininkas tiesiog perkirto kiškutį į dvi dalis“, – aiškina jis.
Gamtininkas akcentuoja, kad gandras nėra augalėdis – jis minta gyvūniniu maistu, todėl jo racionas priklauso nuo aplinkos.
Anot jo, tai nėra dirbtinai daroma žala – tai natūralus gamtos procesas, kuriame kiekviena rūšis atlieka savo vaidmenį.
„Jeigu yra laukinis gyvūnas, minta laukiniais kitais gyvūnais, tai čia taip ir turi būti“, – priduria pašnekovas.
Gamtoje veikia balansas
Specialistas pabrėžia, kad gamta pati reguliuoja gyvūnų populiacijas, todėl žmogaus kišimasis dažniausiai nėra reikalingas.
„Gamtoje yra balansas. Jeigu ta didelė populiacija įsijungia, tada maisto mažiau, gandrai išmeta savo jauniklius, nes žino, kad neišmaitins“, – pasakoja jis.
Anot jo, tokie procesai užtikrina, kad populiacijos ilgainiui sugrįžtų į normalų lygį. D. Makavičius teigia, kad žmonės dažnai per daug emocingai vertina natūralius gamtos procesus, ypač kai kalbama apie mažesnius gyvūnus.
„Žmogus nori būti teisesnis už viską ir jam gaila visą laiką tų mažų nuskriaustų dalykų“, – sako jis.
Visgi, pasak specialisto, ne žmogui spręsti, kaip turėtų veikti gamta. Be to, jo teigimu, nors visuomenėje įsitvirtinęs įsitikinimas, kad gandrai daugiausia minta varlėmis, realybė – kiek kitokia.
„Didžiąją dalį gandrų maisto sudaro ne varlės, bet įvairūs smulkūs gyvūnai, pavyzdžiui, pelės“, – aiškina D. Makavičius.
Pasak jo, jei gandras randa daugiau maisto, jis užaugina daugiau jauniklių, o jei maisto trūksta – jų būna mažiau.
Žalos gamtai – nemato
Apibendrindamas gamtininkas pabrėžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad gandrai Lietuvoje daro reikšmingą žalą ekosistemai.
„Aš nematau kol kas jokios problemos su laukiniais gyvūnais, kad Lietuvoje jie darys ypatingą žalą“, – teigia jis.
Anot pašnekovo, problemos dažniausiai kyla tik tada, kai žmogaus veikla išbalansuoja natūralią aplinką.
„Tik tokiais atvejais, kai dėl žmogaus kaltės sumažėja rūšių, tada jau reikia žmogui įsikišti“, – priduria D. Makavičius.
Nors diskusijos dėl gandrų vaidmens gamtoje tęsiasi, specialistai vieningai sutaria – tai natūrali ekosistemos dalis, kurios nereikėtų vertinti per žmogiškų emocijų prizmę.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
