Naujienų portalui tv3.lt teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, ar įtarimai dėl nusikalstamos veikos savaime gali tapti pagrindu gydytoją nušalinti nuo darbo bei kokiais atvejais medikui gali būti laikinai uždrausta verstis medicinos praktika.
Grįžo į darbą
Praėjusią savaitę Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl panevėžiečio paramediko nužudymo, priėmė sprendimą pakeisti kardomąją priemonę vienam iš įtariamųjų – Biržų ligoninės gydytojui E. Gaigalui.
Po šio sprendimo „Biržiečių žodis“ Biržų ligoninės vadovo P. Bimbos teiravosi, ar medikas galės grįžti dirbti į ligoninę.
„Aš kol kas neturiu jokio rašto iš prokuratūros, kokie apribojimai gydytojui (E. Gaigalui – aut. past.) bus ar nebus taikomi. Kol kas, kol tokio dokumento neturiu, negaliu ir priimti jokio sprendimo.
Gydytojas, kaip dirbo, taip ir toliau dirbs, grįš į savo pareigas, nebent gaučiau raštą, kad turi būti priimtas kažkoks kitas sprendimas“, – minėtam portalui komentavo P. Bimba.
Vėliau Biržų ligoninės vadovas patvirtino, kad jokių dokumentų iš teisėsaugos institucijų apie tai, jog E. Gaigalui būtų draudžiama eiti jo užimamas pareigas, negavo. Todėl gydytojas grįžo į įprastą darbinį ritmą ir vėl dirba Biržų ligoninėje.
Atskleidė, ar įtarimai reiškia, kad gydytojas negali dirbti
Teisininkė R. Joskaudienė atskleidžia, kad vien įtariamojo statusas savaime nereiškia, jog žmogus turi būti nušalintas nuo darbo.
„Kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, galioja nekaltumo prezumpcija – asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, – teigia teisininkė.
Pasak jos, gydytojas gali tęsti medicinos praktiką, jeigu jo medicinos praktikos licencija galioja, nėra teismo nutarties laikinai nušalinti jį nuo pareigų, nėra laikinai sustabdyta jo teisė užsiimti medicinos ar kita konkrečia veikla, nėra licencijas išduodančios institucijos sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą ir darbdavys nėra teisėtai nušalinęs jo nuo darbo tirdamas galimą darbo pareigų pažeidimą.
„Medicinos praktikos įstatymas teisę verstis medicinos praktika sieja pirmiausia su galiojančios licencijos turėjimu. Įtarimų ar kaltinimų pareiškimas šiame įstatyme nėra įtvirtintas kaip automatinis licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo pagrindas.
Kita vertus, jeigu teismas Baudžiamojo proceso kodekso pagrindu laikinai nušalina gydytoją nuo pareigų arba sustabdo jo teisę užsiimti tam tikra veikla, tokio sprendimo privaloma laikytis“, – aiškina R. Joskaudienė.
Teisininkė atkreipia dėmesį, kad net ir apkaltinamasis nuosprendis ne visais atvejais automatiškai reiškia gydytojo licencijos panaikinimą.
„Medicinos praktikos įstatyme aiškiai numatyta, kad licencija panaikinama, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu gydytojui uždraudžiama verstis medicinos praktika. Vadinasi, būtina vertinti ne tik nuosprendžio faktą, bet ir konkrečias juo paskirtas teisines pasekmes“, – sako ji.
Kada gydytojas gali būti nušalintas?
Teisininkė R. Joskaudienė išskiria kelis atvejus, kada gydytojas gali būti nušalintas nuo pareigų – tai gali būti susiję tiek su baudžiamojo proceso metu priimtu sprendimu, tiek su darbdavio atliekamu darbo pareigų pažeidimo tyrimu, medicinos praktikos licencijos sustabdymu ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
„Pirma, baudžiamojo proceso tvarka. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnį ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų arba laikinai sustabdyti jo teisę užsiimti tam tikra veikla, jeigu tai būtina:
- siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką;
- siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Kai byla jau perduota nagrinėti teismui, šį klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Priemonė turi būti panaikinta, kai tampa nebereikalinga“, – nurodo teisininkė.
Jos teigimu, toks nušalinimas galėtų būti pagrįstas, kai tiriama veika galėjo būti padaryta naudojantis gydytojo profesiniais įgaliojimais.
„Tačiau ir tokiais atvejais nušalinimas negali būti grindžiamas vien abstrakčia prielaida – būtinas konkretus ryšys tarp tiriamos veikos ir atliekamo darbo bei proporcingumo įvertinimas“, – sako R. Joskaudienė.
Kitas galimas pagrindas – darbdavio atliekamas darbo pareigų pažeidimo tyrimas:
„Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalis leidžia darbdaviui, tiriančiam galimo darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalinti darbuotoją nuo darbo iki 30 kalendorinių dienų, mokant jam vidutinį darbo užmokestį.
Ši nuostata gali būti taikoma, kai tiriama veika kartu gali būti laikoma darbo pareigų pažeidimu. Tačiau ji nesuteikia darbdaviui teisės neterminuotai nušalinti gydytoją vien todėl, kad viešojoje erdvėje paskelbta apie ikiteisminį tyrimą“.
Trečias atvejis, pasak teisininkės, susijęs su gydytojo medicinos praktikos licencija. Ji gali būti sustabdyta, jei nustatomi profesinės kompetencijos trūkumai, šiurkštūs ar pasikartojantys profesinių pareigų pažeidimai, medicinos praktikos klaidos ar kitos įstatyme numatytos aplinkybės. Tokiu atveju gydytojas nebegali verstis medicinos praktika, o darbdavys privalo jį nušalinti nuo pareigų.
„Ketvirta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu uždraudus medicinos praktiką. Tokiu atveju atsiranda pagrindas panaikinti gydytojo medicinos praktikos licenciją“, – nurodo pašnekovė.
Ar galima riboti darbą su pacientais?
Šiuo atveju kyla ir kitas svarbus klausimas – ar žmogui, kuris įtariamas nusikaltimu, neturėtų būti ribojama galimybė dirbti tiesiogiai su pacientais.
„Pagrindas įvertinti galimą riziką – taip. Automatinis teisinis pagrindas uždrausti dirbti su pacientais – ne“, – teigia R. Joskaudienė.
Pasak jos, svarbu įvertinti ne tik nusikalstamos veikos pavadinimą ar jos sunkumą, bet ir konkrečias aplinkybes.
„Esminę reikšmę turi ne vien nusikalstamos veikos pavadinimas ar jos sunkumo kategorija, bet ir tai:
- ar tiriama veika susijusi su pacientais arba profesinėmis gydytojo funkcijomis;
- ar gydytojas, tęsdamas darbą, galėtų daryti poveikį nukentėjusiesiems, liudytojams ar įrodymams;
- ar išlieka reali analogiškos veikos pasikartojimo rizika;
- ar pacientai, su kuriais gydytojas dirba, yra ypač pažeidžiami;
- ar riziką galima suvaldyti mažiau ribojančiomis priemonėmis“, – atskleidžia R. Joskaudienė.
Dar vienas klausimas – ar gydymo įstaiga turėtų informuoti pacientus, kad pas juos dirba gydytojas, kuriam pareikšti įtarimai.
„Bendros ir automatinės pareigos informuoti visus pacientus apie gydytojui pareikštus įtarimus ar kaltinimus Lietuvos teisės aktai nenustato“, – teigia teisininkė.
Anot jos, pacientas turi teisę žinoti jam paslaugas teikiančio specialisto vardą, pavardę ir pareigas, gauti informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją, pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą pagal gydymo įstaigoje nustatytą tvarką bei gauti kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę.
„Tačiau paciento teisė į informaciją apie gydytoją savaime neapima teisės gauti visus duomenis apie gydytojo privatų gyvenimą ar jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą“, – aiškina R. Joskaudienė.
Be to, ji priduria, kad informacija apie žmogui inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra asmens duomenys:
„Jos atskleidimas pacientams ar viešinimas turi turėti aiškų teisinį pagrindą, būti būtinas ir proporcingas. Duomenų apie nusikalstamas veikas tvarkymui taikomi ir specialūs Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 10 straipsnio reikalavimai.“
Teisininkės teigimu, pacientai apie gydytojui pareikštus įtarimus neturėtų būti informuojami vien prevenciniais ar reputaciniais sumetimais. Tačiau išimtis taikoma tais atvejais, kai tiriama veika galėjo tiesiogiai paveikti konkretų pacientą, jo gydymą, medicininius dokumentus, išrašytus vaistus ar kitus jo teisinius interesus.
Anot jos, tokiu atveju pacientui turėtų būti pateikiama tik būtina ir tiksli informacija apie aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo sveikatai, gydymo tęstinumui ar galimybei ginti savo teises.
Suėmimą Egidijui Gaigalui pakeitė švelnesnėmis priemonėmis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad E. Gaigalas iš suėmimo paleistas rugpjūčio 6 dieną.
„Įvertinus, kad proceso tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, minėtas asmuo šių metų rugpjūčio 6 dieną paleistas iš suėmimo, jam skyrus dvi kitas kardomąsias priemones – 10 tūkst. eurų užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti“, – rašoma prokuratūros pranešime spaudai.
E. Gaigalas mėnesiui buvo suimtas liepos 10-ąją, Panevėžio apylinkės teismui iš dalies patenkinus prokuratūros prašymą. Prokuroras Lukas Krivickas prašė jį suimti dviem mėnesiams.
Įtariamasis liepos 8-ąją buvo sulaikytas Biržuose. E. Gaigalui pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Kratų metu pas jį rasta psichotropinių vaistų, kuriuos teisėsauga siejo su tiriamu nužudymu, taip pat apie 50 įvairaus kalibro šaudmenų bei į sprogmenis panašių medžiagų.
Paramediko kūnas rastas užkastas
E. Gaigalas yra Justinos Sadauskienės (Gaigalaitės) tėvas. J. Sadauskienei ir jos draugui Viliui Solkanui pareikšti įtarimai dėl nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo. Jie suimti iki rugsėjo 21 dienos.
Byloje V. Solkano tėvas Ilja Solkanas taip pat įtariamas neteisėtai laikęs šaunamąjį ginklą. Jam skirtas 5 tūkst. eurų užstatas.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas M. Sadauskas dingo balandžio 20-osios rytą, kai išvyko į Paliukų kaimą Panevėžio rajone įrengti užsakyto batuto.
Kitą dieną vienoje šio kaimo sodybų buvo rastas užkastas vyro kūnas. Sodyboje taip pat aptiktas šaunamasis ginklas.
Prokuratūros duomenimis, nusikaltimas galėjo būti padarytas dėl asmeninių nesutarimų. Paramediko nužudymo metu vyko M. Sadausko ir J. Sadauskienės skyrybų procesas, kuris vienam iš sutuoktinių mirus buvo nutrauktas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Iš kur Gaigas tuos vaistus gavo? Gal klastojo recetus?
Gal recepus išrašydavo neegzistuojančio žmogaus vardu, o vaistus pasiimdavo pats Gaigalas? Turėtų būti pradėtas atskiras tyrimas, kiek ir kam E. Gaigalas buvo išrašęs receptų ir po to patikrinti, ar gydimo istaigoje paciento kortelėje yra įrašyti vaistai, kurie įrašyti recepte? Tada paaiškėtų, ar gydytojas Gaigalas nespekuliavo psichotopiniais vaistais, turėdamas teisę išrašyti pacientui vaistams receptą, o vaistus galimai pasiimdavo Gaigalas ir realizuodavo savo nuožiūra ir su savo antkainiu?
