TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė dalijosi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį perkant augalus.
Ką būtina pasitikrinti prieš perkant augalą?
Docentė pasakoja, kad medelynai vis pristato naujoves ir atvejų, kad būtų siūlomi augalai, netinkantys mūsų klimatinėms sąlygoms, yra reti, tačiau pasitaiko. Dėl to itin svarbu žinoti ne tik tai, kokį augalą perkame, bet ir jo rūšį, veislę.
„Vienos veislės gali pas mus žiemoti, kitos nelabai to pačio augalo. Sakykim, rododendro. <...> Yra veislės, kurios puikiai pas mus žiemoja, o yra veislės, kurios nežiemoja“, – sako dr. I. Auželienė, pridurdama, kad kartais nepasitikrinę ir vadovaudamiesi žinojimu, jog rododendrai šalyje žiemoja, galime nudegti.
Be to, nors prekybos centruose ar medelynuose dažnai galima rasti itin patraukliai atrodančių augalų, tačiau vien graži išvaizda ir tai, kad augalu prekiaujama šalyje, dar nereiškia, kad jie sėkmingai žiemos Lietuvoje. O pasitikrinti, ar augalas tinka Lietuvos sąlygoms, šiandien labai lengva:
„Galime internete pasižiūrėti suvedus pilną augalą pavadinimą, parašyti žodelį zone arba zona ir mums parodo bet kokia programėlė. Net programėlės nereikia – dirbtinis intelektas parodo, ar tas augalas gali augti pas mus.“
Lietuvoje išskiriamos trys zonos: aplink Vilnių – 4 zona, vidurio Lietuvoje – 5 zona, pajūryje – 6 zona. Jeigu patikrinę matote, kad augalas auga 7–8 zonoje, Lietuvoje toks augti gali, tačiau nežiemos.
„Yra galimybė, jeigu augalas labai patinka, auginti jį vazone ir žiemai įnešti į kažkokią patalpą: galbūt terasą šildomą, verandą kažkokią tai, garažą“, – sako ji.
Dalis augalų nepakelia žiemų, nes nėra pakankamai užsigrūdinę
Pasak dr. I. Auželienės, net ir tinkamų veislių augalai kartais gali neatlaikyti žiemos ne dėl netinkamai parinktos veislės, o dėl to, kaip jie buvo užauginti.
Ji aiškina, kad jei augalas nuo pat dauginimo iki pardavimo augo idealiomis šiltnamio sąlygomis, patekęs į natūralią aplinką augalas patiria didelį stresą. Pavyzdžiui, taip gali nutikti su levandomis.
Todėl dalį prekyboje siūlomų augalų ji sako vertinti verčiau kaip sezoninę puošmeną: „Jie nėra tinkamai užsigrūdinę ir dažnai tokių augalų dalį ir augina tokiam vienkartiniam grožiui, sakykim, loveliams vasarą, vazonams. Viržiai dažnai būna rudens sezonui, žiemai – vienkartiniai iš esmės ir juos reiktų traktuoti kaip trumpalaikį džiaugsmą.“
Lygiai taip pat gali nutikti ir su rododendrais – jie gali neišžiemoti dėl to, kad buvo auginti šiltnamio sąlygomis, arba dėl netinkamai parinktos veislės.
Docentė sako, kad taip yra nutikę ir su plukėmis, kad tik po žiemos paaiškėjo, jog veislė netinkama Lietuvos klimatui.
„Vienos soruolės pas mus gali žiemoti, kitos ne, bet mes jas perkam labai gražias, su šluotelėm, žydinčias, ypatingai raudonlapės formos – vasarą pasidžiaugiame.
Ant jų būna nurodyta, kad daugiametės, ir paliekame jas lauke, gėlynuose, na ir tiesiog po žiemos jos nebeatželia“, – tęsė specialistė.
Parodė išskirtinę šilauogę
Pasak I. Auželienės, prieš įsigyjant augalą verta atidžiai susipažinti su jo aprašymu ir augalo pasu. Ji primena, kad etiketėje ir pase pateikiama svarbi informacija apie konkretų augalą: jo veislę, kilmę, augintoją, augimo savybes ir kitus duomenis.
Specialistė kaip pavyzdį pateikia naują ir daugeliui dar nematytą bei negirdėtą šilauogės veislę „BerryBux“.
„Ji atrodo kaip mėlynė ir jos uogytės yra kaip mėlynės, ir skonis į miško mėlynės labai panašus, ji užauga nedidelė“, – apie šios šilauogės savybes kalbėjo docentė.
Šilauogės lapeliai itin panašūs į buksmedžio, kaip indikuoja ir jos pavadinimas, panaši ir jo forma.
„Tai yra nauja veislė, išvesta Amerikoje. Ir kaip ji atsirado Europoje? Europoje kažkas turėjo nusipirkti licenciją šitos veislės ir, na, ne visi gali dauginti, tad tie, kas gali dauginti, jie tada jau turi turėti augalo pasą, o jau tame augalo pase ir yra visa informacija“, – tęsė ji.
Dr. I. Auželienė pabrėžia, kad augalo pasas yra kaip patikinimas, kad perkame būtent tą veislę, o ne kokią kitą.
Specialistė pabrėžia, kad augalo pase dažnai nurodomas ir oficialus licencijos turėtojas, todėl pirkėjas gali patikrinti veislės autentiškumą.
Paklausta, ar šio augalo pase nurodyta augimo zona, docentė nurodo, kad šiuo atveju – ne, tačiau pati yra pasidomėjusi plačiau apie šią veislę:
„Iš tikrųjų šitos šilauogės iki –28 pakelia šaltį ir po sniego danga gali dar ir didesnį šaltį pakelti, netgi apie –30 ir virš.“
Būtent šį augalą dr. I. Auželienė pasakoja įsigijusi Estijoje, o šią šalį ir kaimyninę Latviją išskiria kaip puikias šalis pirkti augalus.
„Man labai patinka pirkti augalus Estijoje arba Latvijoje todėl, kad pas juos yra žymiai šalčiau ir jeigu ten ypač kažkas yra padauginta arba jeigu jie prekiauja, labai didelis procentas, praktiškai 99,9, kad šitas augalas žiemos ir pas mus“, – pridūrė ji.
Perkant vaismedžius ir uogakrūmius svarbu ieškoti sertifikuotos medžiagos
Pasak docentės, ypač svarbu atidžiai rinktis vaismedžių ir uogakrūmių sodinukus bei tinkamai atsirinkti tuos, kurie prekiauja ir iš kurių pirksime.
„Jeigu norime nusipirkti tikrą veislę – ar avietės, ar serbento, ar šilauogės, ar dar kažko, mums vis dėlto reikėtų ieškoti, kas daugina sertifikuotą dauginamąją medžiagą su licencija“, – pataria pašnekovė.
Ji primena, kad kiekvienas augalas turėtų būti parduodamas su jam priklausančiu augalo pasu, nesvarbu, ar yra iš kitų Europos šalių, ar Lietuvos medelynų:
„Iš esmės Lietuvos medelynas, jeigu jis daugina vaismedžius ar uogakrūmius, jeigu jis deklaruoja, kiek užaugina tų medelių, sakykim, tūkstantį obelų, tada jis atsispausdina tūkstantį pasų ir kiekvieną obelį turi parduoti būtent su tuo pasu.“
Pasiteiravus, o kaip yra tuo atveju, jei augalas atvežtas iš, pavyzdžiui, pietų Lenkijos, docentė nurodo, kad augalas turi būti parvežamas su pasu. „Kas jau tą obelį padaugino, jis tą pasą ir turi dėti“, – paaiškino ji.
Vis dėlto specialistė pripažįsta, kad praktikoje ne visada viskas vyksta taip, kaip turėtų, ir kartais tai tampa pardavėjų sąžinės reikalu.
Į ką atsižvelgti perkant didesnius kiekius?
Planuojantiems apsodinti didesnius plotus dr. I. Auželienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į in vitro metodu padaugintus augalus.
„Iš tikrųjų labai gerai pirkti augalus, padaugintus in vitro. Tikrai yra ne viena įmonė ir toje pačioje Lenkijoje, ir Vokietijoje, ir Olandijoje, kurie daugina augalus in vitro“, – teigia I. Auželienė.
In vitro dauginimas yra gan sudėtingas dauginimo būdas, vykstantis laboratorijoje iš labai mažos augalo dalies. Docentė aiškina, kad paimama meristema – itin maža augalo dalis – ir auginama mėgintuvėlyje laboratorinėmis sąlygomis.
„Tai devirusuotas augalas ir paprastai tokie augalai niekada nebūna sumaišytos veislės“, – paaiškina specialistė.
Pasak jos, tokiu būdu išauginti sodinukai dažniausiai būna sveikesni, neturi virusinių ligų, o jų veislės atitikimas yra kruopščiai kontroliuojamas:
„Juos auginti yra žymiai saugiau, negu perkant iškastus iš žemės, kur kartais ten ir būna neaiškumų, ar ten ta veislė augo, ar kita veislė augo, ar tai motininė plantacija.
Labai dažnai tiesiog yra iškasami daigai ir parduodami ne iš motininių plantacijų, tiesiog iš senų nuderėjusių plantacijų.
Arba seni augalai, kurie jau savo atgyvenę, ir, aišku, paskui parsivežus jie ir ligų turi, ir veislės neatitinka, ir nėra to rezultato.“
Todėl docentė pabrėžia, kad ypač planuojant verslinį auginimą nereikėtų vadovautis vien mažiausia kaina – daug svarbiau yra kokybė.
Dr. I. Auželienė taip pat pataria prieš perkant pasidomėti ir pačiu augintoju, pasiskaityti atsiliepimus, prieinamą informaciją ir atsirinkti tinkamą augintoją.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
