„Sąlygos grybų augimui yra dvi – drėgmės ilgą laiką nebuvo, todėl ir grybų nebuvo, bet buvo pakankamai šilumos. O dabar yra gerokai atvėsę, bet užtenka drėgmės. Grybai turėtų ganėtinai gerai augti. Naktys dar nėra labai šaltos, todėl turėtų pradėti dygti didžioji dauguma grybų“, – sako gamtininkas.
Almantas Kulbis teigia, kad teko girdėti, kai žmonės guodžiasi, nes neranda tiek voveraičių, kiek norėtų, tačiau jis primena, kad Lietuvoje auga skirtingi miškai, kuriuosi dygsta ir skirtingi grybai, todėl vienuose daugiau randama vienų grybų, o kituose – kitų.
„Voveraičių sezonas dar nesibaigia, bet turi prasidėti baravykai, kazlėkai ir kiti grybai. Posakis „auga kaip grybai po lietaus“ yra teisingas, todėl šią savaitę jau galima dairytis ir kitų grybų“, – sako jis.
Kas kenkia grybienai?
Kartais grybautojai radę didelį baravyką ar kitą grybą nusivilia pamatę, kad jis sukirmijęs. Visgi, kai kurie nusprendžia, kad jį reikia parsinešti namo parodyti bent namiškiams. Gamtininkas sako, kad didesnė nauda bus, jeigu tuos maistui netinkančius grybus miške ir paliksite.
„Dalį grybų palikti miške yra reikalinga ir naudinga. Vežtis sukirmijusius grybus namo ir tada jais atsikratyti nereikėtų, nes taip susidaro ir papildomos darbo sąnaudos. Pats grybas irgi gali greitai sukirmyti, jeigu žmogus iš grybavimo važiuoja keletą valandų.
Taip pat reikėtų rinkti ir ne per mažus grybus. Jeigu grybas yra 1-2 cm, jie gali užaugti dar didesni ir iš jų bus dar daugiau naudos. Negalima knisti mažų grybų ir tai yra nusikalstama gamtos atžvilgiu. Peraugusius grybus palikite, kad išsisėtų grybų sporos.
Grybai ir grybieną yra kaip obuoliai ant obels, bent taip dažnai sakoma, tačiau grybų sporos vis tiek turi išplisti, kur nėra grybienos, kad atsirastų nauja grybiena. Geras grybautojas kas kažkelintą grybą palieka neišrautą“, – sako gamtininkas.
Nepamiršti derėtų ir kitų miško gyventojų. Ne tik didieji žvėrys, tačiau ir įvairūs vabzdžiai mėgsta paragauti miške augančių grybų.
„Pavyzdžiui, Manerheimo grybinukas – tai retas vabalas, kuris auga kituose, skylutes turinčiuose, grybuose. Tai ne tik baravykuose, bet ir kituose. Jis juodas, gana didelis, trumpasparniams vabalams priskiriamas grybų gyventojas. Jeigu netyčia tokį radote, valant grybus, nufotografuoti kuo geriau ir praneškite entomologams.
Šiaip grybas yra ištisa buveinė pradedant nuo grybinių uodukų iki kitų vabzdžių. Vabalams grybai yra ir maisto šaltinis, ir namai, todėl žmonėms reikėtų šiek tiek su jais dalintis“, – sako jis.
Ir nors grybautojai vis dar nesutaria, kas geriau – rauti ar pjauti grybus, gamtininkas nurodo, kad esminio skirtumo grybienai tai nedaro ir yra kur kas didesnę žalą darančių žmogaus veiksnių.
„Turbūt didžiausias pakenkimas grybienai yra jos apnuoginimas, nes grybienai reikalinga drėgmė ir jeigu draskomos samanos ar miško paklotė. Miško paklotė draskoma įvairiais būdais, pradedant nuo to, kad ją išvažinėja grybautojai, kurie automobilį stato ne tam skirtoje vietoje, o tiesiai ant samanų.
Taip pat be abejo tie, kurie peiliu ieško mažų grybukų po samanomis ir taip jas išdrasko. Žinoma, miško kirtimas labai išdrasko samanas ir miško paklotę. Tai yra pavojingiausia grybienai. Tad pjauti ar rauti, nėra labai esminis klausimas“.
Didžiausia klaida
Išmanusis amžius leidžia žmogui šalia savęs turėti nenutrūkstantį interneto ryšį, tad dažnai ne tokie patyrę grybautojai įvairiose grupėse ir forumuose grybaudami klausia kokį grybą jie rado ir ar gali drąsiai dėti jį į savo krepšelį. Visgi A. Kulbis sako, kad taip daryti jokiu būdu negalima ir net išmaniosios technologijos ne visada gali atsakyti į kilusius klausimus.
„Yra įvairiausių programėlių, kurios padėtų atpažinti grybus. Aš asmeniškai naudoju programėlę „iNaturalist“, ją galima atsisiųsti į išmaniuosius įrenginius. Bet svarbiausia nepasitikėti informacija, kuri randama įvairiuose facebooko forumuose, nes ir ta nuotrauka ne visada kokybiška būna, padaryta bet kaip.
Būrys įvairios kvalifikacijos grybų mylėtojų komentuoja įvairiai, tačiau gaunasi taip, kad dažniausiai pusė komentarų būna, kad grybas valgomas ir galima drąsiai į keptuvę dėti, o kita pusė – sako, kad nuodingas ir valgomas tik vieną kartą. Tad gal nereikėtų pasitikėti facebooku.
Mano minėtos programėlės informacija irgi priklauso nuo to, kaip gerai jūs pateiksite nuotraukas, nes viena nuotrauka iš toli netiks. Reikia nufotografuoti grybo viršų, apačią, lakštelius, kotą, gal net buveinę, tuomet specialistai galės tiksliau nurodyti atsakymą. Bet ne visi grybai iš nuotraukos gali būti identifikuojami“, – priduria jis.
Visgi yra vienas grybas, kurį turėtumėte miške aplenkti ratu. Tikriausiai net sakyti neverta, kad raudonosios musmirės yra nuodingos. Visgi gamtininkas sako, kad mirtis jos sukelia retai ir yra pavojingiausios vyresniems žmonėms.
Pati nuodingiausia – žalsvoji musmirė
Pati nuodingiausia yra žalsvoji musmirė – prieš ją priešnuodžio nėra. Paragavus net šiek tiek šios musmirės – mirštama.
„Jau toks senas paraginimas, kad net darželiuose vaikams būtų nurodoma, kad yra toks grybas, kurio reikia saugotis. Žalsvoji musmirė ir mažiau pastebima, turi daugiau antrininkų, o paprastosios raudonosios musmirės niekas su niekuo jau nesupainios.
Žalsvąją musmirę galima supainioti ir su žaliuokėmis, ir su ūmėdėmis, kartais, kai ji išbalusi, galima supainioti ir pievagrybiu, todėl reikia žinoti jos skiriamuosius bruožus. Šis grybas tikrai gali padaryti rimtą žalą. Nuodingų grybų sąrašas Lietuvoje nėra toks ilgas, tačiau tūkstantąjį kartą noriu pakartoti – į puodą ar keptuvę dėkite tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate“, – įspėja gamtininkas A. Kulbis.
Taip pat pavojų kelia ir eglinė kūgiabudė, nes ją nesunku supainioti su kelmučiais. Patujaro plaušabudė panašios į pavasarines baltekles, tačiau iš tiesų jos nuodingos. Su valgomais grybais neretai supainiojamas ir nuodingasis nuosėdis, tad jeigu turite bent menkiausią abejonę dėl rasto grybo, geriau jį palikite miške.
