Plačiau apie tai papasakojęs šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigė, kad pirtis peršalus gali būti geras sprendimas, tik viską būtina daryti su saiku.
„Jei kalbame apie pirtį, kur varžomasi, kas pasieks 100 laipsnių ir kas ilgiau išsėdės, tai nieko bendro su sveikata neturi. Jei kalbame apie 50–60 laipsnių karštį, tai yra gerai ir sąnariams, ir širdies kraujagyslių sistemai, ir peršalimui su viena sąlyga, kad tai mums yra įprastas dalykas ir tą darome dažnai“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ eteryje.
Pasak jo, kai susirgus žmogui pradeda kilti temperatūra, vienas iš būdų sušilti yra arba išgerti šiltos arbatos ir įsivynioti į antklodes, arba nueiti į karštą vonią, arba nueiti į pirtį.
„Reikia padėti organizmui pakelti temperatūrą ir kovoti su virusu, mes turime priprasti prie pirties ir gerai ją toleruoti“, – kalbėjo gydytojas.
Nėra vieno auksinio patarimo
Vardinant tokius peršalimo gydymo būdus kaip ant krūtinės dedami svogūnai, vištienos sultinys, pienas su medumi, net pipirai su degtine, gydytojas pabrėžė, kad tai padeda su viena sąlyga – jei tai yra tradicinis šeimos gydymas.
„Jei jus nuo vaikystės močiutė vyniodavo į šiltą antklodę, kuri buvo prasmirdusi svogūnais ir gydydavo česnakiniu vištienos sultiniu ir jūs tai įsivaizduojate kaip rūpestį, nes jums lengvėdavo (peršalimas, kaip žinia, savaime praeina), ir jums visada taip darydavo ir mama, ir močiutė, ir jūs savo vaikams taip darysite, įsivaizduojant, kad tai padeda, taip ir yra. Bet jei mes gydysimės taip, kaip kaimynas daro, kuris geria šnapsą su pipirais, vargu ar tai padės.
Taigi yra ne tik tautos, bet ir šeimos tradicija – jei nuo mažens gerdavote karštą pieną su medumi, tai ir gerkite. Virusui, peršalimui reikia dviejų dalykų – skysčių ir komforto. Taigi ar tai būtų arbata, ar sultinys, ar karštas pienas, gauname skysčių ir komfortą. Ne tik būna fiziškai šilta, bet galima prisiminti ir vaikystę, tai toks smegenų apgavimas, mums tada pasidaro gera ir gyjame“, – pasakojo V. Morozovas.
Lydi vergo mentalitetas
Pasak gydytojo, didelė problema, trukdanti sveikai gyti, yra lietuvių mentalitetas – įsivaizduojama, kad peršalęs žmogus išgers vaistų, ką skatina ir kai kurios reklamos, ir galės toliau eiti į darbą, nors organizmui tuo metu reikia ilsėtis:
„Tuo metu, kai peršąla, organizmas duoda žinią – tau skauda galvą, laužo kaulus, krečia šaltis ir jis tau liepia ilsėtis, grįžti į tą komforto ir skysčių vartojimo, šilumos zoną. O jūs išgeriate vaistų ir einate į darbą, nes lažas, kažkoks viršininkas liepia. Tai tokį vergo mentalitetą reikia išgyvendinti.“
Gydytojo pastebėjimu, žmogui reikia apsispręsti, kas svarbiau – ar sveikata, ar įsivaizdavimas, kad be jo darbai sustos ir reikia dirbti sergant, iki išsekimo.
„Tada reikia atsakyti, ko reikia – ar pagerinti savo sveikatą, ar „užsimesti“ daug kalorijų ir susirasti dar vieną darbą. Jei antras variantas, tai ne pas gydytojus tau tada reikia eiti. Jei pirmas variantas, tada dažnai reikia pergalvoti savo mąstyseną. Bet mūsuose būdinga, kad žmonės jaučiasi vis kažkam skolingi, kažką darai, privalai važiuoti, neturi jėgų, bet reikia nuvežti vaiką į futbolo treniruotę ir t.t. Ir tu sukandęs dantis eini, eini, o po to kažkodėl naktimis nemiegi ir širdis plaka“, – konstatavo V. Morozovas.
