Netektis – kaip ją išgyventi?
Visas šias žiaurias istorijas vienija tai, kad jų metu žuvo žmonės – tiek mažyliai, tiek jau suaugę, savimi galintys pasirūpinti asmenys. Vieni iš jų mirė netikėtai, atsitiktinai, kiti buvo žiauriai nužudyti.
Verta prisiminti, kad už visų šių žmonių netekčių slypi gedintys artimieji, kuriuos tokios žinios galėjo ne tik sukrėsti, tačiau taip pat ir smogti per sveikatą, tad dalijamės su jumis ankstesniu pokalbiu su psichologu, psichiatru Gediminu Navaičiu, kuris paaiškino, kaip lengviau ištverti gedulą.
Pokalbio metu G. Navaitis atkreipė dėmesį į tai, kad artimojo netektis yra milžiniškas stresas žmogui. Psichologijoje stresas matuojamas balais. Per metus surinkti streso balai sudedami ir tuomet galima matyti, ar stresas viršija normos ribas, ar ne. Šis matavimas nėra labai tikslus, nes kiekvienas žmogus individualus: vieni labiau atsparūs stresui, kiti mažiau.
Artimojo netekties skausmas prilyginamas 130 streso balų, tačiau šis vertinimas gali sumažėti arba padidėti priklausomai nuo to, ar mirčiai buvo ruošiamasi, ar ji buvo netikėta. Tuo tarpu skyrybų stresas atitinka 75 streso balus. Taip pat egzistuoja smulkesni stresą keliantys įvykiai. Pavyzdžiui, paskolos ėmimas atitinka 30 streso balų, o darbo keitimas – 25 streso balus.
Psichologas pasakojo, kad jeigu žmogus per metus surenka 150 streso balų, tuomet vienas iš trijų žmonių gali susirgti psichosomatine liga. Tuo tarpu jeigu stresas pasiekia 300 balų, tuomet psichosomatine liga suserga trys iš trijų žmonių.
„Streso balai sumuojami, tai netektis gali prisidėti prie jau turimų streso balų. Tada bendras stresas gali tiesiogiai paveikti žmogaus sveikatą“, – pasakojo G. Navaitis.
Apytikris gedėjimo laikas – metai
Psichologas dalijosi, kad apytikriai artimo žmogaus yra gedima metus laiko. Jeigu gedėjimas tęsiasi ilgiau, tuomet rekomenduojama pasitelkti psichologinę pagalbą susitaikant su netektimi.
Vos sužinojus apie netektį gedintysis susiduria su neigimo periodu, kuris trunka ganėtinai trumpai. „Galbūt skaitytojai yra matę, kuomet kino filmuose herojui pranešama apie artimo žmogaus išėjimą, tai labai dažnai veikėjas perklausia, ar tai tikrai įvyko“, – aiškino psichologas, – „Šiaip pagalvojus, šis klausimas yra beprasmiškas, tačiau iš psichologinės pusės jis suprantamas“. Tuo metu bandoma paneigti mirties faktą.
Vėliau pereinama prie derybų etapo. Imama svarstyti, kad galbūt dar įmanoma kažką padaryti tam, kad būtų pakeistas mirties faktas. Visgi, galutinė yra priėmimo stadija. Tuo metu žmogus susitaiko ir priima netekties faktą.
Svarbu padėti gedinčiam žmogui
Gedinčiam žmogui taip pat galima padėti. Psichologas pabrėžė, kad svarbiausia yra nespręsti už artimąjį, kaip jam gedėti ir pripažinti sau, ką mums reiškia netektis.
Visų pirma, G. Navaitis pabrėžė, kad niekas iš šalies už gedintį žmogų nenutars, kaip reikia gedėti. „Kiekvienas iš mūsų kai kuriuos dalykus turi išgyventi patys“, – teigė ekspertas. Kiekvienas gedintysis savitai pasirenka tai, kas geriausiai atitinka jo jausmus.
Taip pat svarbu įvardyti sau, kokius jausmus jaučiame dėl artimojo netekties. „Galbūt žmogaus mirtis mums buvo visiškai jausmų nekeliantis įvykis“, – atviravo psichologas, – „Tuomet galima padėti intensyvias emocijas išgyvenančiam artimajam tvarkytis kasdieninius reikalus“. Tokiu būdu artimųjų pagalba tampa prasminga ir naudinga gedinčiajam.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
