Neurologai, tarp jų Tartu universiteto (Estija) neurologas Raulis Vicente, iš pradžių elektroencefalografijos (EEG) prietaisu tyrė 87 metų paciento, sergančio epilepsija, smegenų bangas, tačiau tyrimo viduryje pacientą ištiko širdies smūgis ir jis mirė.
EEG įrašas atskleidė maždaug 900 sekundžių žmogaus smegenų veiklos jam mirus, o mokslininkai bandė ištirti, kas konkrečiai atsitiko per 30 sekundžių prieš ir po to, kai nustojo plakti širdis, rašoma independent.co.uk.
Prieš mirtį smegenys gali prisiminti svarbius įvykius
Išvados atskleidė, kad, žmogui mirštant, padaugėjo smegenų bangų, vadinamų gama svyravimais, kurie paprastai atsiranda sapnuojant ar atkuriant atminį, taip pat kitų, pavyzdžiui, delta, teta, alfa ir beta virpesių.
Smegenų bangos yra ritminis elektrinis aktyvumas normaliose gyvose žmogaus smegenyse, o skirtingi šių bangų tipai yra susieti su skirtingomis būsenomis.
Pateikdami pavyzdį, mokslininkai teigė, kad gama virpesiai yra susiję su aukštomis pažintinėmis funkcijomis, pavyzdžiui, susikaupimu, svajojimu, meditacija, atminties atkūrimu ir sąmoningu suvokimu, pavyzdžiui, susijusiu su atminties prisiminimais.
Be to, tyrimai parodė, kad alfa bangos, kurios svyruoja 8–12 hercų dažniu, gali atlikti tam tikrą vaidmenį filtruojant dėmesį blaškančią jutiminę informaciją ir padedant sutelkti dėmesį.
Remdamiesi turimomis žiniomis apie veiklą, susijusią su įvairiomis smegenų bangomis, mokslininkai spėja, kad mirštantis 87 metų žmogus galėjo „paskutinį kartą prisiminti savo gyvenimą“.
„Atsižvelgiant į tai, kad alfa ir gama aktyvumo kryžminis ryšys yra susijęs su sveikų asmenų kognityviniais procesais ir atminties atkūrimu, intriguoja prielaida, kad toks aktyvumas gali padėti paskutiniam „gyvenimo prisiminimui“, kuris gali vykti artimoje mirčiai būsenoje“, – rašo tyrėjai tyrime.
„Generuodamos su atminties atgavimu susijusius virpesius, smegenys gali paskutinį kartą prisiminti svarbius gyvenimo įvykius prieš pat mirtį, panašiai kaip per artimos mirties patirtį“, – teigė tyrimo bendraautorius Ajmalas Zemmaras, JAV Luisvilio universiteto neurochirurgas.
Pirmasis toks tyrimas
Nors tai pirmasis toks tyrimas su žmonėmis, mokslininkai anksčiau pastebėjo panašius gama svyravimų pokyčius kontroliuojamoje aplinkoje laikomoms žiurkėms, o tai rodo, kad mirties metu smegenys organizuoja ir vykdo biologinį atsaką, kuris gali būti išsaugotas visose rūšyse.
Tačiau kadangi naujasis tyrimas paremtas vienu pacientu, kuris taip pat patyrė traumą, traukulius ir patinimą, mokslininkai teigė, kad duomenų interpretacija gali būti sudėtinga, ir pridūrė, kad reikia ištirti daugiau atvejų, o naujausius rezultatus vertinti kaip „vilties šaltinį“.
„Iš šio tyrimo galime pasimokyti: nors mūsų artimieji užmerkia akis ir yra pasiruošę palikti mus, jų smegenys gali atkurti kai kurias gražiausias gyvenime patirtas akimirkas“, – pridūrė daktaras Zemmaras.
