Graži apyrankė vitrinoje, vyriškis – parduotuvėje. Truputį drovu užeiti vidun. Papuošalas kainuoja nedaug, paprastutis, būtent tokio suvenyro pakaktų prisiminimui apie Barseloną.
-Hola! Beveik užrėkiau tikėdama, kad kuo garsiau pasisveikinsiu, tuo drąsiau pačiai pasidarys. O vyriškis daug malonesnis realybėje nei pro langą. Jis užsegė man apyrankę, pamokė kaip užsisegti pačiai, bet nepavyko. Sumurmėjau, kad tokiai apyrankei užsegti turėsiu samdyti žmogų. Pastebėjau ant sagties išgraviruotas raides RB, ką jos reiškia?
„Es nobre de nuestra empresa“ - atsakė vyriškis. Kadangi prastai moku ispaniškai, tai leidau šį jo paaiškinimą išsiversti kaip „Tai tavo būsimojo pirmosios vardo raidės“.
„Aplaistyti“ pirkinį užsukau į ledainę, kurioje pardavinėjamos lempos, o gal lempų parduotuvė, kurioje pardavinėjami ledai. Norėjau daugiau bendrauti su aplinkiniais, jaučiausi vieniša. Gal ir kvailai pradėjau pokalbį su ledų pardavėja, bet jai tai patiko. Paklausiau, ar ji šio namo savininkė. Ji nusijuokė ir atsakė, kad savininkė – bažnyčia. Tai gražu, ledainė ir lempinė bažnyčios patalpose. Ledų teta pasirodė labai iškalbinga, todėl pasisukinėjau ten ilgiau, pasiklausiau istorijų apie keliones, sužinojau, kad dabar bažnyčioje vyksta nemokamas koncertas. Netrukus priskreto ir lempų pardavėjas, kuris atkeliavo į Ispaniją iš Peru. Man pasirodė, kad į mane jis žiūri žymiai įdėmiau nei, pavyzdžiui, į ledų tetą. Taip šnekučiavomės tol, kol teta nepradėjo įdėmiau žiūrėti į laikrodį, nei į mane. Kad jau taip susidraugavom, tai atsisveikindama paklausiau judviejų vardų ir pažadėjau dar apsilankyti.
Nupėdinau tiesiai į tą nemokamą koncertą bažnyčioje. Kur gi daugiau gali gauti ką nors nemokamai. Prie durų vyriškis priklijavo man labiau prie peties, nei prie krūtinės, lipduką su užrašu „Te queremos“ (tave mylime). Daugiskaita man nepatiko, o dar labiau nepatiko, kad ranka, priklijavusi lipduką, čia pat pavirto delnu, prašančiu euro. Aš, žinoma, to nepastebėjau. Klausydama koncerto apžiūrinėjau pirkinį, ir vėl tos raidės RB. Staiga man toptelėjo, taigi ledainėje susipažinau su dviem žmonėm, pardavėjos vardas buvo... Kam rūpi koks buvo jos vardas, o štai lempų pardavėjas prisistatė Ramon!!! Turiu grįžti ir paklausti jo pavardės...
Istoriją atsiuntė Eglė
