Danielė Vyšniauskaitė-Clark, internete prisistatanti kaip Danielė Vyšnia, dirba su sodais Lietuvoje, Anglijoje ir Prancūzijoje. Ji teigia, jog lietuviai vis dar ieško savo sodo identiteto – ir dažnai daro tas pačias klaidas, kurios kartais kainuoja daug laiko, pinigų ir komforto.
Skirtingos šalys – skirtingas požiūris į sodą
Pasak specialistės, sodai visada atspindi šalies kultūrą, istoriją ir net socialines normas. Anglijoje ir Prancūzijoje sodininkystė turi gilias tradicijas, kurios formavosi šimtmečiais, o Lietuvoje dar tik ieškoma specifinės krypties.
„Sodai visada atspindi šalies, laikmečio, ekonomines, socialines aktualijas. Yra tam tikri „influenceriai“, kurie iškelia kai kurias idėjas, bet visada yra šaknys, į kurias verta pasigilinti“, – sako ji.
Įdomu tai, kad lietuviškas santykis su gamta, anot pašnekovės, turi netikėtų paralelių su Japonija: „Vienas sodų meistras japonas man yra sakęs, kad Lietuva yra bene artimiausia Japonijai sodininkavimo prasme.“
Tačiau ryškiausias skirtumas tarp šalių atsiskleidžia per… privatumo suvokimą. Anglijoje aukštos tvoros ir gyvatvorės kuria jaukumą bei leidžia žmonėms atsiriboti nuo aplinkos. Lietuvoje dažnai nutinka priešingai.
„Bijoma, kad kaimynai skųsis, jog uždengiama jų saulė. Tam aukojamas privatumas ir komfortas – kaimynų langai būna ranka pasiekiami“, – pastebi ji.
Lietuviams trūksta ne idėjų, o drąsos
Paklausta, ko Lietuvai trūksta, D. Vyšniauskaitė-Clark netikėtai atsako – nieko, išskyrus drąsą būti autentiškiems.
„Lietuvai nieko netrūksta, nebent... reikėtų nebijoti būti savimi. Nesidairyti, ką daro kitos šalys“, – teigia ji.
Anot jos, lietuviai dažnai kopijuoja kitų šalių sprendimus, tačiau tai paradoksaliai suvienodina visus sodus. Tuo tarpu tikras sodas turėtų būti paremtas tos vietos dvasia, žmogaus poreikiais ir kultūriniu kontekstu.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą – santykį su specialistais:
„Anglijoje ir Prancūzijoje žmonės, jei jau užsisako paslaugą, pasitiki specialistu. Lietuvoje visi linkę viską daryti patys – ir tai yra puiku, bet specialistai gali padėti sutaupyti laiką, pinigus, o kartais ir sveikatą.“
Dažniausios Lietuvos sodininkų klaidos
Kurdami sodus lietuviai dažnai tikisi greito rezultato, tačiau pamiršta, kad sodas – tai dažnai ilgas ir sudėtingas procesas.
„Dažnai tikimasi, kad sodas po „pridavimo“ jau turi būti baigtas. Tačiau sodas nėra rezultatas – tai nuolatinė kelionė“, – pabrėžia specialistė.
Viena didžiausių klaidų – bandymas viską „užfiksuoti“ iš karto, vietoje to, kad sodas būtų vystomas palaipsniui.
Kita problema – perteklinis dirbtinių medžiagų naudojimas. „Geotekstilė, plastikiniai bordiūrai – jų reikia gal keliais atvejais iš šimto. Gamtoje plastikai nereikalingi, yra begalė būdų spręsti problemas kitaip“, – sako D. Vyšniauskaitė-Clark.
Taip pat dažnai nepaisoma augalų poreikių, o tai veda prie nuolatinių nesėkmių: „Užsispyrėliškas augalų atsodinimas į jiems netinkamą vietą yra viena didžiausių problemų.“
Kas iš tiesų yra „lietuviškas sodas“?
Pasak D. Vyšniauskaitės-Clark, lietuviškas sodas – tai ne konkretus stilius ar dekoras, o santykis su vieta. „Tai ne mados, o šaknys. Ne tai, kaip padaryta, o kodėl“, – sako ji.
Svarbiausia – ne kopijuoti kitų šalių sprendimus, o savaip interpretuoti jų principus. Vietoje svetimų simbolių galima kurti savus, prasmingus elementus.
„Nuobodu matyti aklai kartojamus sprendimus – tai kaip kartoti dainos žodžius nesuprantant kalbos“, – teigia ji.
Nuo ko pradėti kuriant sodą?
Pradžia, anot specialistės, yra labai paprasta – reikia atsakyti sau į klausimą „kodėl“.
„Koks jūsų santykis su sodu? Ar tai poilsio vieta, ar statuso simbolis, ar erdvė, skirta šeimai?“ – klausia ji.
Tik po to verta pereiti prie praktinių sprendimų: analizuoti vietą, planuoti zonas, derinti funkcijas. Mažose erdvėse svarbus daugiafunkciškumas, didelėse – nereikia stengtis išnaudoti visko.
„Sodas – tai scenografija jūsų gyvenimui. Keičiantis gyvenimui, turi keistis ir sodas“, – pabrėžia ji.
Na, o jau turintiems sodą ir norintiems jį patobulinti, bet nežinantiems, nuo ko pradėti, ji siūlo paprastą metodą – pažvelgti į savo erdvę naujomis akimis.
„Įvardinkite problemas: kas erzina, ko trūksta, kas jau nebeveikia. Pirmiausia spręskite tai, o tik tada kurkite grožį“, – pataria ji.
Ir svarbiausia – nebijoti keisti: „Kartais reikia tiesiog išdrįsti ardyti tai, kas neveikia. Išsprendus problemas, pusė darbo jau bus padaryta.“
Įspūdingiausias sodas – tas, kuris klesti
Paklausta apie augalus, dizainerė pateikia netikėtą atsakymą: gražiausi sodai yra tie, kuriuose auga tai, kas ten natūraliai gali augti.
„Jei 30 proc. augalų ilgai neišgyvena – atsisakykite jų. Likę tuomet atsiskleis visu grožiu“, – sako ji.
Anot specialistės, egzotiniai augalai gali būti naudojami ir Lietuvos soduose, tačiau neturėtų tapti jų pagrindu.
„Klestintys augalai – gražaus sodo garantija. Nebūtinai madingi ar reti – mūsų krašto augalai puikiai atlieka savo darbą“, – tvirtina D. Vyšniauskaitė-Clark.
Kai tenka prisitaikyti prie ekstremalių sąlygų
Pašnekovės asmeninis sodas Prancūzijoje – tarsi gyvas eksperimentas, kuriame teorija susiduria su itin sudėtingomis realiomis sąlygomis. Jis įsikūręs Pirėnų priekalnėse, kur klimatas gali kardinaliai keistis net per vieną dieną.
„Sodininkauju beveik Mėnulyje – per vieną dieną gali praūžti visi sezonai. Kartais persirengiame po penkis–šešis kartus per dieną: šešėlyje reikia termo rūbų, o saulėje gali būti pusnuogis“, – pasakoja D. Vyšniauskaitė-Clark.
Vasaros čia dar ekstremalesnės – temperatūra gali viršyti 50 laipsnių, o lietus pasirodo vos kas kelis mėnesius. Dėl to išgyvena tik tie augalai, kurie turi pavėsį arba yra itin atsparūs.
Tokios sąlygos, anot jos, iš esmės pakeitė požiūrį į sodininkystę: „Išmokau nuolankaus dėkingumo tiems augalams, kurie auga tokiomis sąlygomis. Nebeklausiu, ar jie madingi – svarbiausia, kad jie gyvi.“
Sode ji taiko „foodscaping“ principą – dekoratyviniai ir valgomi augalai čia sudaro vieną visumą. „Mano sodo dizainas gimė iš daržo – dabar tai du viename“, – sako ji.
Praktikoje tai reiškia nuolatinį eksperimentavimą ir kantrybę: nauji augalai testuojami bent trejus metus, kol paaiškėja, ar jie prisitaiko prie vietos. Tuo pat metu ji renkasi paveldo veisles, retas daržoves ir prieskonius.
Kai kurie augalai šioje aplinkoje klesti netikėtai gerai: „Lapiniai kopūstai čia žiemoja ir dera kelerius metus iš eilės, mangoldai pasisėja patys. Hortenzijos jaučiasi puikiai.“
Tuo tarpu įprasti lietuviški augalai, pavyzdžiui, obelys, čia sunkiai išgyvena dėl per didelio karščio.
Dar vienas svarbus aspektas – biologinė įvairovė. Ji leidžia palaikyti natūralią sodo pusiausvyrą ir sumažinti ligų bei kenkėjų poveikį: „Auginu tai, kas auga, ir puoselėju biologinę įvairovę, kuri pati reguliuoja sodo „higieną“.
Sodas taip pat atspindi vietos tradicijas – čia gausu vazoninių augalų, senovinių rožių, erškėčių, lauramedžių. Kai kurie jų auga taip intensyviai, kad formuoja visiškai naujus kraštovaizdžio sprendimus.
„Kai sodas ir gyvenimo būdas tampa vieniu, atsiranda tikras ryšys su vieta. Ir tada nesvarbu, kur esi – svarbu, kaip gyveni su tuo sodu“, – apibendrina D. Vyšniauskaitė-Clark.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
