„Tu nežinai, ko laukti. Nežinai, kur tau reikės eiti, kiek eiti. Nežinai, ar skęsi iki liemens, ar tiesiog batus prisemsi“, – taip savo darbą apibūdino D. Dudėnas.
Svajonė padėti žmonėms – nuo mokyklos laikų
Kelias į pasienio tarnybą Donatui prasidėjo dar mokyklos suole. Augęs Zarasuose, vaikinas svajojo tapti policininku ir jautė stiprų pašaukimą padėti žmonėms. Jis prisipažįsta, kad turi giminaičių, dirbančių pareigūnais – būtent jie įkvėpė jį siekti šios svajonės.
„Jie pasakodavo, kad čia gaudome, kažką darome, tas veiksmas visas, jo visada norėjau ir ta įtaka mane įtraukė į darbą“, – prisiminė jis.
Kasdienis Donato kabinetas – miškai, laukai, pelkės ir girios, o šalia jo visada seka ištikimas tarnybinis šuo – belgų aviganis Zorbis. Kartu jie saugo valstybės sieną ir dalyvauja kvapą gniaužiančiose operacijose.
Įsimintiniausia paieška
Vienas įsimintiniausių atvejų Donato tarnyboje nutiko, kai buvo gautas pranešimas apie neteisėtai kirstą valstybės sieną.
„Mes pirmi nuvažiavome ir pradėjome sekti. Sekėme gal kokius septynis kilometrus, šuo pavargo, bet mes buvome žingsniu priekyje, todėl iš gretimos užkardos pakvietėme dar vieną kinologą“, – pasakojo pareigūnas.
Kai pirmąjį šunį pakeitė kitas kinologas, paėję dar apie tris kilometrus pareigūnai aptiko net 40 neteisėtų migrantų grupę.
„Tas nežinojimas – gal tu vieną surasi, gal keturiasdešimt – tada dar labiau pamatai, kaip viskas vyksta ir kokią atsakomybę iš tikrųjų neši“, – atviravo Donatas.
Iš kur atsirado Zorbis?
Prieš dvejus metus Donatui buvo paskirtas tarnybinis šuo – belgų aviganis Fredis. Prieš pradėdamas tarnybą, Fredis turėjo pereiti atranką ir ilgą socializacijos procesą. Nuo mažų dienų jis buvo pratinamas prie įvairių aplinkų, žmonių, triukšmo ir skirtingų situacijų.
„Gal jis aukščio bijo, gal jis žaisti nenori, nes žaidimas tikrai aktualu treniruojant, nes tai yra labai geras paskatinimas šuniui. Nes šunis tu skatini socialiniu skatinimu, tai yra geru žodžiu, skanėstu ir žaidimu“, – aiškino Donatas.
Fredis, išlaikęs mokymus, pradėjo savo darbą pasienio tarnyboje, o Donatas jį pervadino Zorbiu.
„Mano seneliai turėjo vokiečių aviganį vardu Zorbis. Jis prisileisdavo tik senelį, daugiau nieko. Aš kažkaip mažas, greitas būdamas iš tėvų akiračio pabėgau ir nubėgau pas šunį. O jis priėjo, pauostė ir nuėjo savo reikalais, nors prisileisdavo tik senelį“, – pasakojo Donatas.
Nuo tada vaikinas sau pažadėjo, kad jei ateityje turės aviganį, jo vardas bus Zorbis. Donato gyvenime jis užima ypatingą vietą – šuo ne tik kolega darbe, bet ir geriausias draugas namuose.
„Tu su juo važiuoji visur: į darbą, su juo būni namuose, net esame į Lenkiją, Zakopanę su juo važiavę. Tai jis kaip šeimos narys, kaip antras vaikas“, – šypsodamasis sakė Donatas.
Dresūra – visą gyvenimą
Šiandien Zorbis dirba pasienyje. Jei įspėjimai nesuveikia, tarnybinis šuo yra pasirengęs veikti.
„Kandimas tarnybiniams šunims yra aukščiau visko. Jiems patinka, jiems įdomu“, – aiškino Donatas.
Pasak pareigūno, šuo dresuojamas visą gyvenimą – nėra momento, kai galima pasakyti, kad darbas baigtas.
„Reikia išauklėti, kad jis mokėtų ir užsivesti, ir nusiraminti, bet nusiraminti yra daug sunkiau išmokyti“, – kalbėjo jis.
Zorbis – itin aktyvus šuo, kuriam nuolat reikia veiksmo. Jei jis negaudo pažeidėjų, treniruojasi namuose.
„Nėra ribų tobulėti, jeigu jis moka sekti pėdas, jis gali dar geriau išmokti. Teoriškai, tu su juo praleidi bent 5 valandas į dieną treniruotėms“, – minėjo vaikinas.
Daugiau apie Donato Dudėno profesiją ir kolegą Zorbį – TV3 laidoje „Gyvūnų pasaulis“.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Gyvūnų pasaulis“ žiūrėkite šeštadieniais 9 val. per TV3 Televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Gyvūnų pasaulis“.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
