Piktžolės neįtikėtinai vargina sodininkus, ypač kai taip sunkiai dirbate, kad jūsų sodas atrodytų gražiai ir patraukliai. Tačiau nesijaudinkite, nes galite jų lengvai atsikratyti be stiprių chemikalų, rašo express.co.uk.
Piktžoles galime apibūdinti kaip augalų rūšį, augančią tose vietose, kur jų iš tikrųjų nepageidaujame. Jos ne visada kelia nerimą, kai kalbama apie kai kurias įprastas laukų gėles, bet jei stengiatės išlaikyti savo sodą sveiką, turėtumėte kuo greičiau atsikratyti piktžolių.
Pirmiausia vertėtų veją nugrėbti
Vienas iš paprasčiausių būdų – pirma veją nugrėbti ir tik po to ją pjauti. Grėbimas padės išrauti visas piktžoles, esančias vejos paviršiuje. Kai pjaunate pirma išgrėbę veją, tikėtina, kad šliaužiančios piktžolės nebeaugs.
Pjaudami žolę, turėtumėte vengti ją pjauti per trumpai. Taip iš tikrųjų žolė susilpnėja ir kai kurioms piktžolių rūšims lengva „konkuruoti“ su veja.
Kai kurias piktžoles galima iškasti rankomis − ypač daugialapes.
Tačiau rudenį taip pat turėtumėte pašalinti atsparias chemikalams piktžoles ir nedelsiant vėl iš naujo pasėti žolę – ateityje chemikalų gali ir nebeprireikti.
Naudoti sodo kalkes
Nepamirškite reguliariai aeruoti ir skarifikuoti veją, nes taip ji sutvirtėja ir apsunkina piktžolių augimą. Žiemos mėnesiais soduose, kur rūgštus dirvožemis, reikia naudoti sodo kalkes, kad išvengtumėte nepageidaujamų rūgštynių.
„Vejos piktžolės įsitvirtina, nes žolė reguliariai ir labai trumpai nupjaunama“, − tvirtina Karališkoji sodininkystės draugija (KSD).
„Piktžolės dauginasi sėklomis ar šliaužiančiais stiebais ir paprastai kelia bėdų ten, kur žolė yra reta. KSD įsitikinusi, kad svarbiausia yra kenkėjų, ligų ir piktžolių vengimas, laikantis tinkamų auginimo metodų, veislių parinkimo, sodo higienos ir puoselėjant ar įvedant natūralius priešus. Jei imamasi cheminės kontrolės, ji turėtų būti naudojama tik minimaliai ir labai tikslingai“.
Susirūpinkite ir pagalvokite apie ravėjimą, jei veja darosi nevienoda ar nelygi, pavyzdžiui, jei veja želia netolygiai arba įgauna kitą spalvą, arba jei pastebite atsitiktines laukines gėles, augančias vejos viduryje − kiaulpienes, vėdrynus ar ramunėles, o galiausiai, jei pasitaikė ypač sausas sezonas, bet veja išliko šviesi ir žalia, nepaisant to, kad negavo daug drėgmės.
