Patikrinus Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos puslapį galima matyti, kad per paskutiniuosius 100 metų Lietuvoje toks vardas buvo fiksuotas tik vieną kartą – 1963 metais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Išgirdę šios lietuvės vardą kiti perklausia dar kartą: „Sutikau tik vieną merginą tokiu pat vardu“

Kinijai atsisakius vieno vaiko politikos, per dešimtmetį šalyje gimstamumas sumažėjo 17 proc.

Užsieniečiams vaikams neužtikrinamos tolygios galimybės išmokti lietuvių kalbą

Išskirtinį vardą išrinko tėtis

Susisiekus su Almuone ir paprašius jos pasidalinti vardo suteikimo istorija, moteris pasakojo, kad tai – jos tėčio nuopelnas.

Ji aiškino, kad tuo metu tėtis su mama sėdėjo prie stalo ir abudu tarėsi, kokį vardą jai išrinkus. Mama siūlė Almos ar Almutės vardą, o tėtis turėjo kitokių minčių.

„Tėtis sakė, kad nori pavadinti mane Almuone. Matote, kaime buvo tokia mergina su Almuonės vardu, tėtis ją buvo šokiuose sutikęs.

Mergina buvo labai graži, įsiminė tėčiui, tai man taip vardas ir prilipo. Galima sakyti, kad čia vardas duotas dar iš tėčio jaunystės laikų“, – šyptelėjo Almuonė.

Taip nuo gimimo dienos pašnekovė su savimi šį vardą ir nešiojosi. Ji pasakojo, kad nei savame kaime, nei aplinkiniuose nė vienos kitos bendravardės nesutiko.

Almuonė teigė, kad labai gerai prisimena vieną momentą iš mokyklos, kai pasikeitus lietuvių kalbos mokytojai jai teko savo vardą parašyti ant lentos.

„Viskas vyko gal penktoje klasėje, kai man reikėjo net ant lentos parašyti savo vardą. Aš tuo metu jį tada pasakiau garsiai, bet dar turėjau prieš visą klasę eiti ir parašyti, nors juk visose metrikose ir sąrašuose buvo mano vardas“, – dalijosi ji.

Neturėjo vardadienio dienos

Įdomu buvo sužinoti ir tai, kad Almuonė per gyvenimą ne tik kitos bendravardės nesutiko, tačiau taip pat vartydama kalendorius nebuvo radusi savo vardadienio.

Pašnekovė paaiškino, kad tiek Almos, tiek Almantės visuomet turėjo vardo dieną, o ji – ne.

„Atsimenu, kad kovo 29 dieną savo vardadienį švenčia Almantės, tai pasakiau, kad mano vardadienis bus tokią dieną. Atsimenu, kad šia tema dar juokavome su bendradarbiais“, – pasakojo ji.

Tiesa, pašnekovė pridėjo, kad galimai šiuo metu Almuonės jau turi savo vardo dieną, jas galima sveikinti su švente. 

Patikrinus ir pažvelgus į kalendorių iš tiesų galima matyti, kad Almuonės savo vardadienį švenčia rugsėjo 3 dieną.

Almuonė – vyresnės moters vardas

Nors per gyvenimą pašnekovė dėl savo vardo nepatogumų nepatyrė, tačiau ji pasakojo, kad jaunystėje turėjo savų pamąstymų apie šį vardą.

„Man visada jaunystėje atrodydavo, kad Almuonė – tai vardas, tinkamas vyresniam žmogui, o ne jaunesniam.

Visgi, kai į mane kreipdavosi Alma, tai problemų nematydavau, o dabar, kai jau esu amžiuje, tai labai tinkamas vardas“, – pastebėjimais dalijosi ji.

Pasiteiravus, ar aplinkiniai atkreipdavo dėmesį į jos išskirtinį vardą, Almuonė teigė, kad taip.

Pasak jos, visai neseniai teko lankytis pas gydytoją, kuriai pasisakė savo vardą. Gydytoja kurį laiką patylėjo, o vėliau pasakė, kad šis vardas – retas ir gražus.

„Aš tikrai jau ne iš vieno tokius žodžius girdėjau“, – pasidžiaugė pašnekovė.

Savo vaikams neįprastų vardų nesuteikė

Svarstydama apie vėlesnį savo gyvenimą, Almuonė prisipažino, kad pati savo vaikams rinko įprastus vardus. Vis tik jos anūkei gimus simbolinę dieną, Almuonė norėjo, kad dukra pavadintų anūkėlę senelės garbei.

„Mano anūkė gimė kovo 29 dieną, aš labai norėjau, kad ją pavadintų Almante. Vis tik tuo metu dukra nesutiko ir mano anūkutė yra Tėjos vardu“, – šyptelėjo ji.

Pasiteiravus, ar Almuonei teko susidurti su mintimis apie vardo keitimą, ji prisipažino, kad ne. Pasak jos, vardas niekuomet netrukdė, o turėti šiokį tokį išskirtinumą – smagu.