• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje sutinkama daugybė sraigių, tačiau retas žino, kad kai kurios jų yra vos kelių milimetrų dydžio ir laikomos itin vertingomis gamtos rūšimis. Net trys tokios mažytės sraigės įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, jos saugomos, o išlikimas priklauso nuo nykstančių drėgnų buveinių išsaugojimo.

GALERIJA (9)

Lietuvoje sutinkama daugybė sraigių, tačiau retas žino, kad kai kurios jų yra vos kelių milimetrų dydžio ir laikomos itin vertingomis gamtos rūšimis. Net trys tokios mažytės sraigės įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, jos saugomos, o išlikimas priklauso nuo nykstančių drėgnų buveinių išsaugojimo.

REKLAMA

Nors dažniausiai dėmesį patraukia didesnės sraigės, gamtoje gyvena ir plika akimi sunkiai pastebimos suktenės, kurių kriauklės siekia vos 1,8–2,7 milimetro. Nepaisant mažo dydžio, jos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose ir yra laikomi natūralios aplinkos būklės indikatoriais.

Trys sraigių rūšys – saugomos

Sirvėtos regioninio parko specialistai atkreipia dėmesį, kad mažajai, keturdantei ir pūstajai suktenėms didžiausią grėsmę kelia žmogaus veikla – sausinamos pelkės, melioracija, intensyvus ūkininkavimas bei nykstančios natūralios pievos. Būtent todėl šios rūšys saugomos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Nenustojant lyti lietui vis dažniau pastebime sraiges. Vieni jas fotografuoja, kiti renka, o dar kiti – superka. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kad kai kurios sraigės yra vos 2 milimetrų dydžio ir yra saugomos visoje Europoje?

REKLAMA

Lietuvoje gyvena 8 suktenių rūšys, o net 3 iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą:

  • Mažoji suktenė
  • Keturdantė suktenė
  • Pūstoji suktenė

Tai vienos mažiausių mūsų šalies sausumos sraigių – jų kriauklės tesiekia vos 1,8–2,7 mm. Nepaisant mažo dydžio, jos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje – dalyvauja organinių medžiagų skaidyme ir yra natūralių ekosistemų dalis.

REKLAMA
REKLAMA

Visos trys rūšys yra labai jautrios aplinkos pokyčiams. Jos gyvena drėgnose buveinėse – pelkėse, šaltiniuotose pievose, šlapiuose miškuose ir viksvynuose. Šių buveinių nykimas reiškia ir suktenių nykimą.

Didžiausios grėsmės:

  • buveinių sausinimas ir melioracija;
  • hidrologinio režimo pokyčiai;
  • intensyvus ūkininkavimas ir tręšimas;
  • natūralių pievų apleidimas ir užžėlimas krūmais;
  • rekreacinė veikla jautriose teritorijose.

Būtent todėl šios rūšys yra saugomos ne tik Lietuvoje, bet ir Europos ekologiniame tinkle „Natura 2000“. Šio tinklo teritorijos padeda išsaugoti vertingiausias buveines ir retas rūšis, kad net mažiausi mūsų gamtos gyventojai turėtų kur gyventi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartais gamtos vertė matuojama ne dydžiu. Vos kelių milimetrų sraigė gali papasakoti labai daug apie sveiką, natūralią ir gyvybingą ekosistemą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Sirvėtos regioninis parkas.

Specialistai susidomėjusiems primena, kad kaip atrodo mažoji suktenė galite pamatyti čia, kaip keturdantė suktenė – pamatysite čia, o pūstosios suktenės išvaizdą – paspaudę čia.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų