Tačiau lygiai tiek pat nuostabos sukėlė ir antradienį po miškų apsuptą Rokiškį „gastroliavusi“ jauna stirnaitė, miestelėnų užfiksuota jau savaitės pradžioje. Tačiau medžiotojų atstovai tikina – tuo stebėtis tikrai nebereikia.
Susipažino su miestu
Pirmieji gyvūno kadrai buvo užfiksuoti pirmadienio vakarą Vytauto gatvėje. Antradienio dieną stirnaitė tęsė kelionę po miestą: užsuko į Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos kiemelį iš kurio toliau keliavo Kauno gatve.
Prie Laisvės-Kauno gatvių sankryžos pietų metu gausiai važiuojančių automobilių gyvūnas buvo „nukreiptas“ Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijos link ir ramiai risnojo pakele vis pasidairydama į pro šalį pravažiuojančius automobilius.
Būtent šioje vietoje laukinį gyvūną „atrado“ krašto medžiotojai, gavę pranešimą iš gyventojų, kurių patvoriais jauna stirna ėjo. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Rokiškio skyriaus pirmininkas Rytis Andriuškevičius sakė dalyvavęs „pagalbos gyvūnui operacijoje“ – šiek tiek „koregavę“ gyvūno judėjimo trajektoriją.
„Kokia gali būti mūsų pagalba? Tik bandyti gyvūną parvyti atgal į laukinę gamtą. Tą mes ir norėjome daryti, bet pamatėm, kad ji pati sėkmingai ėjo tinkama kryptimi, tad mūsų pagalbos reikėjo minimaliai“, – sakė medžiotojas.
Atėjo ne pasižmonėti
Su pašnekovu pasidalinus socialinio tinklo Facebook „Rokiškio Sirenos“ paskyroje po filmuota medžiaga esančiais komentarais, kur žmonės juokiasi, jog stirna eina tiesiai į LMŽD Rokiškio skyrių, R. Andriuškevičius taip pat nusijuokė, tačiau pabrėžė, jog stirnų medžioklės sezonas yra pasibaigęs, bet dar svarbiau tai, kad dauguma medžiotojų jų apskritai nebemedžioja.
Štai, pavyzdžiui, Juodupės medžiotojų būrelis, kuriam priklauso ir R. Andriuškevičius, jau antrus metus stirnų neliečia.
Specialisto teigimu, nebereikia stebėtis tuo, jog stirna vaikšto po miestą, nes kaimuose ar mažuose miesteliuose tai jau yra normalus reiškinys, o versijų, kodėl laukinis gyvūnas dvi dienas buvo Rokiškyje – apstu. Anot pašnekovo, stirnos jau įprato gyventi arčiau žmonių, kadangi čia joms yra saugiau bei kur kas geresnės išgyvenimo sąlygos.
„Ji atėjo iš gamtos, nes ši žiema yra neeilinė: iššūkiu pastarosiomis dienomis tapo maisto paieškos, tad stirnos būriuojasi ir ieško prieglobsčio, lengvesnio ėdesio – tam labai tinka tujos šalia gyvenamųjų namų.
Kadangi mieste vaikščiojo stirna jauniklė, greičiausia įvyko kažkokia situacija: gal ji buvo pabaidyta, gal ją vijosi plėšrūnas, ir taip jauniklė atsiskyrė nuo savo būrio. Primenu, kad tai – laukinis gyvūnas, nereikia jo vaikyti, bet taip pat ir neglostyti, nemaitinti. Tiesiog leisti jai natūraliai išeiti“, – paprastas taisykles priminė medžiotojas.
Stirnoms – sunkiausia
R. Andriuškevičius šiek tiek plačiau pakomentavo situaciją, susijusią su laukinių žolėdžių išgyvenimu žiemos metu. Pasak jo, būtent stirnoms yra itin sunku: „Tokia situacija, kad stirnos žiemą maitinasi pagrinde rapsu.
Tačiau jos nėra prisitaikiusios prie tokio „meniu“: joms reikia ir pumpurų, ir žolės. Mintant vien rapsu organizme prasideda rūgimas, atsiranda įvairių virškinimo problemų ir silpnesnė stirna nebeišgyvena. Patys matėm tokį pavyzdį: vieną dieną ant rapsų lauko stovėjo stirna, mes net nusifotografavom, bet rytojaus dieną grįžę radom nugaišusią...“
Medžiotojo teigimu, ūkininkams vis dažniau renkantis laukus apsėti rapsais, išgyvenimo klausimas bus vis aktualesnis ir tai taps natūralia atranka – išliks stipriausios. O štai elniai, briedžiai problemų dėl to neturi, nes šie gyvūnai yra stipresni, paįvairindami maisto racioną jie ir medžio žievę graužia, tad jų populiacija tik auga.
Autorė: Miglė Dambrauskaitė
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
