Vis dėlto, rudenį dalis sodo darbų tęsiasi ir toliau, vienas kurių – vejos priežiūra, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Jei orai – palankūs, dar visą rudenį galima džiaugtis gražia, puikia veja. Tačiau ir jai teks žiemoti, kaip ir kitiems augalams.
Kad žiemojimas būtų sklandus, o pavasarį veja vėl džiugintų savo grožiu, rudenį teks jai skirti daug dėmesio, ir ne mažiau nei šiltuoju metų laiku“, – teigia profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas.
Drėgmė – ir pagalbininkas, ir iššūkis
Pasak T. Gursko, pagrindinis visų metų, ir ne tik rudens, iššūkis ne tik vejai, bet ir visiems augalams – gausus kritulių kiekis ir jo nulemtas drėgmės perteklius. Anot jo, daugelis sodininkų šiemet galėjo džiaugtis puikiai žaliuojančia veja, kurios praktiškai nereikėjo laistyti.
„Tačiau dėl didelės drėgmės reikėdavo ir dažniau pjauti veją. Lygiai taip pat rudenį reikia palaikyti optimalų vejos aukštį, kad drėgmė pasišalintų tolygiai ir ne per greitai. Jei augalą nupjausime per žemai, jis gali išdžiūti, o jei paliksime aukštą veją, ji pradės pūti“, – paaiškina ekspertas.
Jis pabrėžia, kad rudenį orų prognozės tampa dar svarbesnėmis.
„Geriausia stebėti savaitės orų prognozę ir vertinti situaciją realiu laiku. Jei šiomis dienomis nesulauksime lietaus, veją galima palikti aukštesnę, o jei lis dažniau, veją reikėtų nupjauti žemiau. Ją papildomai galima prašukuoti grėbliu – tai irgi padės pašalinti drėgmės perteklių.“
Pataria nepamiršti trąšų
Be tinkamo drėgmės lygio palaikymo, vejai reikalingos ir trąšos. Anot regiono agronomės Reginos Kanevičienės, jei rugsėjo pradžioje dar buvo galima naudoti vasarines, azotu praturtintas trąšas, įsibėgėjus rudeniui patartina rinktis rudenines trąšas.
„Šiose trąšose azoto – kur kas mažiau, bet kalio ir fosforo – gausu. Šiltuoju metų laiku azotas reikalingas vejai augti, bet orams vėstant, to daryti jau nebereikia – užtektų ir trąšų, kuriose azotas sudarytų iki 10 procentų. Tačiau kalis ir fosforas sustiprina augalo šaknis – tai padės jam geriau peržiemoti“, – sako regiono agronomė Regina Kanevičienė.
Specialistė pabrėžia, kad trūkstant kalio, veja pasidaro neatspari aplinkos pokyčiams, ypač šalčiui: „Ji taip pat pasidaro jautri drėgmės trūkumui, o ir tampa imlesnė ligoms. Savo ruožtu, fosforas papildo kalį ir suteikia augalo šaknims tvirtumo.“
R, Kanevičienė taip pat pataria atkreipti dėmesį į tai, ar pasirinktos trąšos yra su chloru. Pasak specialistės, didžioji dalis vejoms skirtų trąšų savo sudėtyje turi chloro, kuris atlieka svarbų darbą.
„Chloro funkcija – dezinfekuoti dirvožemį nuo kenkėjų, grybų ir kitų negerumų, stabdyti infekcijų plitimą ir suteikti papildomos apsaugos vejai.
Labai mažai yra trąšų, kurios neturėtų chloro, o jos – dar ir brangesnės. Tačiau ir jos – reikalingos, nes naudojamos vaismedžiams, uogakrūmiams ir kitiems augalams, kurių vaisius, uogas valgome. Šiems augalams tikrai negalima naudoti trąšų su chloru, nes pakenksime ir jiems, ir sau patiems“, – paaiškina ekspertė.
Pastangos rudenį pasimatys tik kitąmet
Pavasarį ir vasarą tręšiant veją, pokyčius galima išvysti pakankamai greitai, kai rudenį akivaizdaus poveikio nevertėtų tikėtis. Tačiau aplinkos priežiūros ekspertai skuba nuraminti ir ragina palaukti pavasario.
„Reikėtų nepamiršti, kad rudens tręšimai yra skirti augalo apsaugai žiemos metu. Jei viščiukus skaičiuojame rudenį, pastangų paruošti veją žiemojimui rezultatą pamatysime jau tik pavasarį. Tai gali būti tarsi savotiška loterija, nes iki galo negalime žinoti, kokia žiema mūsų laukia.
Vis dėlto, kaip rodo mūsų stebėjimai ir augintojų atsiliepimai, tiems, kurie rudenį skyrė dėmesio savo vejai, pavasarį ji atsidėkojo savo gyvybingumu“, – tvirtina regiono agronomė R. Kanevičienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
