„Dabar aš lygiai taip pat galėčiau atsisėsti ir parašyti šimtą laiškų apie šimtą skirtingų žinomų žmonių. Tiesiog prirašyti nesąmonių. Mano atveju buvo parašyta, kad neprižiūriu vaiko, darau cirką ir neleidžiu bendrauti su tėčiu. Bravo. Iki tiek nepataikyti... Tai bent jau pasidomėk“, – situaciją komentavo atlikėja.
Po šios istorijos daugeliui kilo klausimas, ar iš tiesų pranešimai dėl galimos vaiko nepriežiūros yra tikrinami visais atvejais ir kokios pasekmės gali grėsti melagingos informacijos teikėjams.
Apie tai, ar bet kas gali inicijuoti tokį pranešimą ir kaip vertinami tokie skundai, naujienų portalui tv3.lt komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Neringa Lavinskienė.
Vaikų teisių specialistai reaguoja į kiekvieną pranešimą
Anot N. Lavinskienės, vaiko teisių gynėjai kasdien stengiasi užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę augti rūpestingoje ir mylinčioje šeimoje, kurioje netoleruojamas smurtas, sukuriamos sąlygos vaikui jaustis laimingam ir apsuptam žmogiško ryšio ir šilumos.
„Per praėjusius metus sulaukėme beveik 54 tūkst. pranešimų. Vaikams pagalbos prireikė kas 10 minučių, o vidutiniškai 9 vaikai kasdien patyrė smurtą.
Net 70 proc. gautų pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių pasitvirtino. O tais atvejais, kai pranešimas nepasitvirtina, labai svarbu atpažinti sąžiningą klaidą nuo piktnaudžiavimo“, – aiškina ji.
Pašnekovės teigimu, vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai reaguoja į kiekvieną – tiek raštu, tiek žodžiu – gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
„Pagrindiniai informacijos šaltiniai, iš kurių sulaukiama daugiausia pranešimų, yra policijos pareigūnai, skyrium gyvenantis vienas iš vaiko tėvų, ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovai ir pan.
Taip pat gauname ir anoniminių pranešimų, į kuriuos reaguojame tokia pačia tvarka, kaip ir į visus kitus gaunamus pranešimus. Apie gautą pranešimą tėvai yra informuojami, išskyrus tuos atvejus, kai pranešimas teikiamas anonimiškai“, – aiškina N. Lavinskienė.
Atskleidė, kaip vyksta vaiko teisių patikrinimas
Specialistės teigimu, vis daugiau svarbios informacijos pasiekia ir Vaiko teisių linijoje dirbančius vaiko teisių gynėjus, į kuriuos, norėdami pasikonsultuoti įvairiais su vaikais bei jų teisėmis susijusiais klausimais, kreipiasi patys vaikai bei suaugusieji.
„Dalis šių žmonių kreipimųsi tampa ir pranešimais dėl galimų vaiko teisių pažeidimų“, – pažymi ji.
Anot N. Lavinskienės, nagrinėdami pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą specialistai vyksta į vaiko buvimo vietą, vertina aplinkybes, pabendrauja su tėvais, išklauso vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti, atlieka vaiko situacijos vertinimą.
„Į policijos pranešimus dėl vaiko buvimo jam nesaugioje aplinkoje reaguojame per 1 valandą. Įprastai tai tie atvejai, kai reikalinga nedelsiant pasirūpinti vaikų saugumu, ir į juos reaguoti dažniausiai tenka kartu su policijos pareigūnais“, – teigia moteris.
Ji priduria, kad į kitus pranešimus apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, reaguoja kuo skubiau, bet ne vėliau nei per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento.
„Į visus kitus pranešimus reaguojame kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos“, – priduria specialistė.
N. Lavinskienė pažymi, kad smurtinėse situacijose vaiko teisių gynėjams tenka reaguoti operatyviai ir priimti greitus sprendimus, tačiau visais atvejais siekiama, kad šie sprendimai ne tik apsaugotų vaiką, bet ir užtikrintų jo geriausius interesus.
Anoniminių melagingų pranešimų – pasitaiko
Specialistės teigimu, yra svarbu užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus ir jam netektų dar kartą išgyventi skaudžių situacijų, pavyzdžiui, patirti artimųjų smurto.
Dėl šios priežasties, anot jos, vaiko teisių gynėjai visuomet rūpinasi saugios aplinkos vaikui užtikrinimu ir artimų, emociniais ryšiais susijusių, žmonių, galinčių juo tinkamai pasirūpinti, priežiūra.
„Pasitaiko atvejų, kai pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra nepagrįsti. Dažniausiai tai nutinka skyrybų kontekste, kai tėvai vienas kitą skundžia dėl situacijų, kurios ne visada būna susijusios su pažeidžiamomis vaiko teisėmis.
Tad kiekvieną gautą pranešimą ar skundą, įskaitant ir anoniminį, vertiname individualiai, rimtai ir atsakingai, atskiriant realius pavojus nuo asmeninių konfliktų ar užgaidų. Visais atvejais pirmiausia vadovaujamės vaiko saugumo ir gerovės kriterijais, o sprendimai priimami siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus“, – teigia ji.
Anot specialistės, jei, išnagrinėjus pranešimą, jis nepasitvirtina, ir paaiškėja, kad jis yra nepagrįstas bei tyčinis, pranešėjui gali būti taikoma atsakomybė.
Naujienų portalui tv3.lt teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kad asmenims, kurie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai sąmoningai pateikia melagingą pranešimą apie neva pažeidžiamas nepilnamečio teises ar būtinybę ginti vaiko interesus, gali grėsti administracinė atsakomybė.
Už tokį pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnyje numatyta bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
