Jau kelerius metus jie ieškojo, kaip spręsti šią problemą ir susidūrė su informacijos stoka. Tad vieną sausio rytą, mėgindama išvaduoti savo automobilį iš Toronte siautusios sniego audros, Bakston ėmė svarstyti:
„Kas, jeigu 1999 metų 9 mėnesio 9 dieną 9 valandą ir 9 minutės pakviestume visą pasaulį prisiminti, jog 9 nėštumo mėnesius moterys turėtų nevartoti nė lašo alkoholio? Kas, jeigu visiems primintume apie tuos milijonus žmonių, kurie taip niekada ir neįgyvendins to, kas jiems buvo skirta, tik todėl, kad nėštumo metu motina vartojo alkoholį? Gal šią nepaprastą akimirką mes galėtume pradėti keisti pasaulį?“.
Iš pradžių beprotiška pasirodžiusi mintis buvo įgyvendinta jau tų pačių metų rugsėjį. 1999 m. rugsėjo 9 d. pirmą kartą buvo paminėta Vaisiaus alkoholio sindromo diena. Š.m. rugsėjo 9 d. 9 val. 9 min. LR Seimo narė, Vaiko gerovės parlamentinės grupės pirmininkė Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė kartu su Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetu kviečia į spaudos konferenciją LR Seimo spaudos konferencijų salėje. Joje dalyvaus parlamentarė R. Šalaševičiūte, VU Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos filialo Neonatologijos centro direktorė, gydytoja neonatologė prof. dr. Nijolė Drazdienė.
Žmonijos istorijoje daugiau kaip 2500 metų žinoma apie alkoholio vartojimą per nėštumą. 1973 metais Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai Džonsas (Jones) ir Smitas (Smith) įvardijo embriono ir vaisiaus pažeidimus dėl alkoholio poveikio per nėštumą kaip vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS). 1987 metais JAV mokslininkai įrodė, kad moteriai nėštumo laikotarpiu pavojingas bet koks alkoholio kiekis.
Etilo alkoholio molekulė yra maža, gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, todėl lengvai praeina per ląstelių membranas, įveikia placentos barjerą. Etilo alkoholis greitai patenka į žmogaus audinius, organus, kuriuose gausu kraujagyslių, gera kraujotaka. Žmogaus smegenys turi platų kraujagyslių tinklą, todėl didžiausia alkoholio koncentracija greičiausiai pasiekiama šiame organe. Alkoholis skaidomas kepenyse, dalyvaujant įvairiems fermentams. Pirmiausia alkoholis paverčiamas į acetaldehidą, vėliau oksiduojamas į acetatą ir galiausiai suskaidomas į anglies dioksidą bei vandenį. Moters kraujyje išgerto alkoholio koncentracija būna didesnė negu vyro dėl smulkesnio kūno, didesnio riebalinio audinio bei mažesnio fermentų aktyvumo, o tai lemia sumažėjusį alkoholio skaidymą į acetaldehidą.
Įvairūs mokslininkai pateikiamuose tyrimuose nurodo, kad nuo 2 iki 70 proc. moterų vartoja alkoholį per nėštumą.
Anot VU Medicinos fakulteto dekano profesoriaus Algirdo Utkaus, pavojingiausias laikotarpis VAS yra nuo trečios iki dešimtos nėštumo savaitės po pastojimo. Jei tuo metu moteris alkoholio vartoja kasdien maždaug po 28 gramus absoliutaus spirito (340 g alaus arba 141 g vyno arba 42,5 g degtinės), tai VAS rizika yra apie 40 proc.
„VAS diagnozuojamas remiantis būdingais šiam sindromui požymiais (veido ypatumai, smegenų funkcijos sutrikimai, augimo atsilikimas iki gimimo ir po gimimo) bei informacija apie alkoholio poveikį nėštumo laikotarpiu. Specifiniai VAS turinčio naujagimio veido bruožai yra: sutrumpėję akių plyšiai, vidurinės veido dalies hipoplazija, plokščias filtras (veido sritis nuo nosies apačios iki viršutinės lūpos), plona viršutinė lūpa. Kiti požymiai, kurie gali būti veido srityje: abipusis epikantas (papildoma odos raukšlė vidiniame akies kampe besileidžianti nuo viršutinio voko link apatinio), plokščia nosies nugarėlė, trumpa riesta nosis, mikrogenija (mažas apatinis žandikaulis),“ – vaisiaus alkoholio sindromo paveiktų žmonių požymius vardija profesorius Algirdas Utkus.
Vidaus organuose gali būti įvairūs dauginiai raidos defektai: smegenų, širdies, inkstų, gomurio bei griaučių ir raumenų anomalijos. Būdinga įvairaus laipsnio intelektinė negalia. Alkoholio poveikis I nėštumo trimestrą daugiausia lemia veido srities anomalijų atsiradimą. Augimo atsilikimas susijęs su alkoholio poveikiu II ir III nėštumo trimestrais.
Paklaustas, kaip apsisaugoti nuo galimo vaisiaus alkoholio sindromo, VU Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus, atsako vienareikšmiai:
„Nesvarstant didesnės ar mažesnės vaisiaus pažeidimo rizikos dėl alkoholio poveikio, visos moterys per nėštumą turi visiškai nevartoti alkoholio, nes tik „nulis alkoholio –nulis vaisiaus pažeidimo rizikos“.
Vartojanti alkoholį besilaukianti moteris rizikuoja patirti įvairių nėštumo komplikacijų. Didėja savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, placentos atšokimo, vaisiaus žūties gimdoje, vaisiaus judesių susilpnėjimo grėsmė.
2013 metais LR Sveikatos apsaugos ministerija pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro rekomendacijas išleido leidinį „Vaisiaus alkoholinis sindromas“, skirtą supažindinti visuomenę su 2007-2013 m. Europos Sąjungos parama savivaldybių visuomenės sveikatos biurams.
Taip pat pateikiama prevencinė informacija apie galimą alkoholio poveikį būsimam kūdikiui, jei moteris nėštumo metu vartoja alkoholį. Skatinama apsaugoti vaiką nuo intelektinės negalios ir raidos defektų, nulemtų alkoholio ir jų metabolitų.
