Gili dukros netekties žaizda, praėjus daugiau nei dviems mėnesiams po jos mirties, vis dar rusena Nijolės Jagelavičienės širdyje.
Tačiau visai arti širdies kabo ir dukros atminimą įprasminantis papuošalas – grandinėlė, kurią puošia didelė „A“ raidė. Vis dar jaučiamą širdies skausmą bei gedulą įprasmina ir juodos spalvos kelnių bei palaidinės kostiumėlis.
Atskleis dukros išmoktas pamokas
Visi Agnę pažinoję žmonės drąsiai galėtų patvirtinti, kad maistas ir kulinarija buvo neatsiejama žinomos stilistės gyvenimo dalis. Tapusi kulinarinės pokalbių laidos viešnia, N. Jagelavičienė pasakos, kad dukros patarimai ne tik būdavo taiklūs, bet ir visuomet pasiteisindavo.
„Mane dukra Agnė visuomet mokė teisingų įpročių. Jei išvykdavome kažkur pailsėti, pirma taisyklė būdavo neužkandžiauti. Pusryčiai, pietūs, vakarienė – ir viskas. Paatostogavus kartu 7 ar 11 dienų, pastebėdavau, kad nukrisdavo 3 ar 4 kilogramai. Ko gero, užkandžiavimas yra visai nereikalingas“, – pasakos moteris.
Kalbėdama apie dukrą, žinoma moteris prisimins ir pirmuosius Agnės žingsnius virtuvėje. Pasirodo, kad savo meilę maistui, kuri tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi, Agnė perėmė iš Nijolės.
„Agnė gaminti maistą išmoko iš mamos. Viską prisimenu kaip šiandien. Kai Agnė buvo trejų metų, ji, žinoma, virtuvės spintelės nepasiekdavo, todėl aš jai pastatydavau kėdę. Ji ant jos atsistodavo, pasiimdavo šaukštą ir sakydavo, kad gamins.
Tuomet pradėdavo maišyti miltus su vandeniu – gaminami blynai likdavo ant lubų, spintelių ir žemės. Tačiau aš leidau Agnei maistą gaminti jau nuo mažų dienų. Tai jai labai patikdavo, tad ji maistą gamino ir vėlesniame amžiuje. Kadangi ji labai mėgo skaityti, su laiku jos maisto gamybos žinios didėjo, plėtėsi akiratis.
Galiausiai viskas išsirutuliojo į tai, kad maistas tapo ne tik gamybos procesu, bet ir gyvenimo būdu. Tai buvo jos filosofija. Manau, kad tokią filosofiją perėmė labai daug žmonių, nes ji buvo labai paveiki“, – prisiminimais dalinsis Nijolė.
Anot moters, Agnės sugebėjimai virtuvėje buvo nepakartojami. Maisto gamybą ji mylėjo taip stipriai, kad lėkštėje sugebėdavo sukurti tikrus meno šedevrus.
„Agnė iš pačių paprasčiausių produktų sugebėdavo lėkštėje sukurti tarytum pramoginį šokį. Patiekalas tapdavo nepakartojamu paveikslu. Ji net paprastą morką, avokadą ar kažkokią petražolę sugebėdavo sudėlioti lėkštėje estetiškai.
Kai lėkštėje maistas atrodo gražiai, tuomet jį norisi valgyti. Bet kokį maistą ji visuomet ruošdavo su didele meile. O kai jos ruoštą maistą suvalgydavai, ta meilė tavyje pasilikdavo. Maistas ir meilė yra gyvenimo prasmė“, – jautriai pasakos N. Jagelavičienė.
Daugiau Nijolės pasakojimo galėsite išgirsti žiūrėdami laidą „Virtuvės istorijos“, šeštadienį, 10 val. per TV3.
