Apie laikrodžių sukimo įtaką organizmui kalbėjo Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.
Mokslininkai ir medikai sutaria, kad laiko sukimas organizmui naudos neduoda, veikiau – priešingai. Visų pirma, nukenčia miego kokybė. Perėjus į vasaros laiką, trumpėja mūsų miegas – ilsimės valanda mažiau, todėl jaučiamės labiau pavargę. Sutrumpėjus miegui, padaugėja nelaimingų nutikimų, taip pat autoįvykių.
„Avaringumas pirmąją savaitę po vasaros laiko įvedimo išauga iki 8 procentų, dėl to, kad vairuotojai būna labiau mieguisti, blogiau išsimiegoję. Todėl ir nelaimingų atsitikimų atvejų tuo laikotarpiu labai išauga“, – kalbėjo gydytoja.
Gydytojos teigimu, pasikeitus laikui sumažėja darbingumas, prastėja vaikų ir paauglių pasiekimai moksluose: „JAV atliktas tyrimas, kurio metu vienoje apygardoje buvo įvestas vasaros laikas, kitoje – ne bei vykdyti egzaminai. Rezultatai rodo, kad apygardose, kur buvo įvestas vasaros laikas, egzaminų rezultatai buvo ženkliai mažesni.“
Laiko sukimas padidina ir tam tikrų ligų riziką. Specialistė teigia, jog yra įrodyta, kad, persukus laikrodį, išauga miokardo infarkto rizika:
„Miokardo infarkto rizika išauga iki 5 procentų dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso.“
Taip pat galime susidurti ir su psichologinėmis bėdomis, pavyzdžiui depresija, gali išaugti savižudybių rizika.
Išderintas biologinis laikrodis
Kiekvienas turime vidinį biologinį laikrodį, kuris atsakingas už paros metu organizme vykstančius pokyčius – cirkadinį ritmą.
„Biologinis laikrodis atsakingas už tvarkingą mūsų cirkadinių ritmų veiklą, kad organizmas darniai ir gražiai funkcionuoti. Mūsų biologinis laikrodis yra pagumburyje, smegenyse. Jis gauna šviesos impulsą ir pagal tai jis truputėlį prisitaiko ir reguliuoja”, – apie biologinį laikrodį pasakojo R. Masaitienė.
Specialistė teigia, jog kiekvieno biologinis laikrodis individualus, o tai lemia ne tik smegenys, bet ir genai: „Už mūsų darnią organizmo veiklą ir už cirkadinį ritmą, tai yra, 24 valandų laikotarpy vysktančius kitimus, tiek miego, budrumo, teik temperatūros, pulso, tiek mūsų veiklos ir poilsio, atsakingas yra tiek vidinis laikrodis, kuris yra smegenyse, tiek ir genetiškai yra įtaka, kiekviena ląstelė turi savo laikrodinius genus“, – aiškino gydytoja.
Persukus laiką, išsiderina biologinis ir socialinis laikas, vidinis žmogaus biologinis laikrodis yra vėlyvesnis nei esamas laikas. Todėl galime jausti socialinę desinchronozę – tai panašu į nuovargį, patiriamą skrendant lėktuvu ir keičiantis laiko juostoms.
„Jeigu mūsų vidinis individualus biologinio laikrodžio ritmas nesutampa su socialiniu ritmu, mes turim tokį socialinį jet lag, tai yra, kai pakeičiam laiko juostas, mes turim simptomų, kurie pasireiškia dėl to, kad mūsų biologinis laikrodis nespėja su pasikeitusiu socialiniu ritmu. Tokį lėtinį socialinį jet lag mes galime turėti, jeigu labai keisis mūsų vidinis individualus ritmas ir mūsų socialinis ritmas“, – kalbėjo neurologė.
Specialistės teigimu, savo biologinį laikrodį galite pažinti atostogų metu, kai nedirbate ir neturite kitokių įsipareigojimų: „Koks tas mūsų vidinis individualus ritmas, mes galim nusistatyti atostogų metu, kai mes visiškai atostogaujam ir esam laisvi nuo darbinių, socialinių įsipareigojimų. Kaip mes keliamės, gulamės, kaip mes geriausiai funkcionuojam, tai ir yra tas vidinis individualus biologinio laikrodžio ritmas.“
Prisitaikymą prie naujo laiko galima palengvinti
Daug kalbama apie laiko sukiojimo atsisakymą, o prieš kelis metus Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugija Europos Komisijai pateikė rekomendacijas, kad, vis dėlto, tinkamiausias žmogui – standartinis laikas. Įvedus vasaros laiką, organizmui prie jo sunkiau prisitaikyti.
„Atsakymas – vienareikšmis, kad Europos gyventojams neabejotinai sveikatai būtų naudingesnis tas standartinis laikas. Tai ypač svarbu tam tikroms socialinėms grupėms – vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tam tikrų ligų. Adaptacija vidinio biologinio laikrodžio yra šiek tiek genetiškai sąlygota ir vieni gali lengviau prisitaikyti prie socialinio grafiko ir režimo, tačiau yra tam tikros grupės, kurioms labai sunku prisitaikyti“, – aiškino neurologė.
Jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis ar turite miego sutrikimų, prisitaikymas prie naujojo laiko jums gali būti sudėtingesnis: „Tie, kurie per mažai miega ar tie, kurie turi ritmo pažeidimą, miego sutrikimą, jiems visada bus sunkiau“, – kalbėjo R. Masaitienė.
Tačiau prisitaikymą galima ir palengvinti. Kol laiko keitimo neatsisakyta, stenkitės surasti motyvacijos kiekvienam savo darbui, nes motyvacijos momentas, gydytojos teigimu, itin svarbus.
„Paprastam žmogui tą motyvacijos momentą laiko kaitaliojimo yra sunku įsisąmoninti, bet aš duodavau pavyzdį, kad, jeigu mes patys nueinam miegoti valanda vėliau, nes žiūrim gražų kiną arba turim gerą vakarėlį, mes tada ne taip blogai jaučiamės ryte. Arba, jeigu nusprendžiam atsikelti, kad pasportuoti, valanda anksčiau ir tada mes visai gerai jaučiamės.
Arba, jeigu mes perskrendam laiko juostą, yra žmonių, kurie į savaitę kelis kartus pakeičia laiko juostas ir skraido, ir jie visai gerai jaučiasi, nes turi motyvaciją tam, kažkokius darbus atlieka, už tai gauna atlygį. Motyvacijos sau pasisakymas arba kančios nepridėjimas prie to irgi yra svarbus momentas“, – motyvacijos pavyzdžius ir svarbą aptarė neurologė.
Stenkitės nepykti ir nenusivilti tuo, kad vėl persukamas laikas. Anot specialistės, taip tik dar prasčiau jausitės ir prisitaikyti bus tik sunkiau: „Žmonės dažniausiai labai pyksta, jie ir taip truputį blogiau jaučiasi, o dar prideda pyktį, nusivylimą, skundus ir tai dar labiau pablogina jų savijautą.“
