Pastaruoju metu žiniasklaidoje gausu pieną su purvais maišančių komentarų ir vertinimų, tačiau Žemės ūkio ministerija remiasi tik rimtais moksliniais tyrimais ir nesiruošia keisti savo nuostatos: pienas vaikų mitybos racionui yra būtinas. Pieno produktų vartojimo vaikų ir švietimo įstaigose paramos programa „Pienas vaikams“ Lietuvoje sėkmingai gyvuoja jau dešimtmetį – nuo 2004 metų. 2014 metų programos biudžetas – 3,88 mln. eurų. Didžioji lėšų dalis (apie 88 proc.), skirta kompensuoti pienui ir jo gaminiams, atseikėjama iš nacionalinio biudžeto.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. vaikams, lankantiems ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas, ir pradinių klasių mokiniams vietoj anksčiau dalytų įprastų pieno gaminių nemokamai dalijami tik ekologiški pieno produktai. Pagrindiniai dalijami produktai: geriamasis pienas (jis sudaro net 40 proc. viso išdalytų gaminių kiekio), jogurtas, šviežias sūris ir varškė. Per 2014 m. sausio–spalio mėnesius darželinukai ir pradinukai suvalgė 953 tonas pieno gaminių. Pernai pieno gaminiai buvo tiekiami 1570 švietimo įstaigų. Paramą gavo 618 lopšelių-darželių, darželių, 936 mokyklos-darželiai, mokyklos, gimnazijos, 16 vaikų globos namų.
Kauno ir Panevėžio savivaldybės yra vienos aktyviausių šios programos dalyvių. „Vaikas turi norėti gerti pieną, o mes turime rasti būdų ir metodų, kaip jį padaryti patrauklų, nes pienas juk nėra toks gražus, kaip gazuoti gėrimai. Ieškome įvairių būdų – kalbame apie sveiko maisto piramidę, tvirtus dantukus ir kitus įdomius dalykus. Su džiaugsmu pastebime, kad mūsų vaikai dabar patys prieina ir įsipila pieno iš specialiai pastatyto ąsotėlio“, – šypsosi Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos prezidentė, Kauno lopšelio-darželio „Aušrinė“ direktorė Audronė Trumpickienė. Darželio auklėtojos atkreipė dėmesį į tai, kad tomis dienomis, kai negaudavo pieno, vaikai pradėdavo jo pasigesti.
Iki šiol kiekviena ugdymo įstaiga galėjo pasirinkti, kokius produktus vaikams dalyti iš nustatyto pieno gaminių asortimento, tačiau Europos Komisija nori programą keisti. Pirmiausia ji siūlo pieno ir vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programas sujungti ir siaurinti asortimentą: tiekti tik šviežius vaisius ir daržoves (įskaitant bananus) ir geriamąjį pieną. EK norėtų nustatyti ir pagalbos už vaisių ir daržovių bei pieno porciją dydį. Lietuvos žemės ūkio ministerija pritaria sveikos mitybos įpročių formavimui, švietimo priemonių išplėtimui, tačiau mano, kad šalia EK siūlomo produktų asortimento turėtų būti įtraukti ir kiti pieno produktai. „Valstybėms narėms turi būti sudarytos sąlygos vaikams tiekti įvairesnius sveikos mitybos reikalavimus atitinkančius produktus. Tokiu būdu būtų užtikrintas šių paramos schemų veiksmingumas ir patrauklumas“, – sako ŽŪM Maisto pramonės skyriaus vedėja Lilija Tepelienė.
Tai, kad šviečiamąjį darbą būtina aktyviai vykdyti jau vaikų darželiuose, neabejoja ir A. Stulginskio universiteto (ASU) dėstytojai. Juos šokiravo studentai, iš kurių net 50 proc. į klausimą apie pieną atsakė, kad jis žalingas ir sukelia vėžį. Paklausti, iš kur žino, studentai išdidžiai atsakė – „mes juk apsiskaitę“. „Prieš dešimt metų buvo neigiamai kalbama apie kiaušinius, lašinius, dabar ta mada atslūgo ir atsigręžta į pieną, tikrai puikų ir naudingą produktą. Apmaudu, kad dažnai kalbame emocijomis, pasiklystame internete. Bet kokioje diskusijoje pirmuoju smuiku turi groti mokslininkai“, – tvirtai įsitikinęs ASU Agronomijos fakulteto dekanas doc. dr. Viktoras Pranckietis.
Prof. habil. dr. Sigita Urbienė daugiau kaip 40 metų skyrė pieno cheminių, biocheminių ir biologinių savybių tyrimams. „Kaltininko ieškoma ten, kur jo visai būti negali ir niekada nebus. Pienas yra geriausias maisto produktas. Puodelis pieno per dieną padarytų mūsų vaikus linksmesnius, geresnės nuotaikos ir sveikesnius. Vaikų ugdymo įstaigose pieno turi būti kuo daugiau“, – neabejoja profesorė.
