Garsas ir muzika gydant ligas naudojami jau nuo žmonijos istorijos pradžios. Mokslininkai patvirtino, kad aborigenų šamanai ir žiniuoniai, naudodami žmogaus balsą ir tokius instrumentus kaip fleitos, būgnai ir kiti mušamieji, galėjo paveikti smegenų būklę, tai yra keisti smegenų neurologinį aktyvumą.
Muzikos terapijos įtaka paremta moksliniais tyrimais
Kaip rašo edukologijos daktarė Vilmantė Aleksienė, nors muzikos klausymosi taikymas gydymo tikslais jau gyvuoja tūkstančius metų, muzikos terapija kaip paremta moksliniais tyrimais dėstoma disciplina ir kaip profesija atsirado tik XX amžiaus viduryje. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio ir Lietuvoje pradėti steigti relaksacijos kabinetai, kuriuose naudojami muzikos įrašai, skirti išgauti atsipalaidavimo efektui.
Muzikos terapija veikia daugelį kūno sričių: ji padeda reguliuoti sąnarių ir raumenų funkciją, gerinti akių judesių koordinaciją, lavinti autizmu sergančius vaikus, sergančiuosius Alzheimerio liga, tinka, kai vargina osteoartrito, reumatoidinio artrito skausmai.
Tokią terapiją veda kvalifikuoti specialistai – muzikos terapeutai, konkrečiu atveju yra parenkama speciali muzika.
O mes patys, be rizikos savo sveikatai, galime išbandyti meditacinės muzikos poveikį. Veikdama mūsų jausmus meditacinė muzika padeda sumažinti emocinių krūvių poveikį. Klausantis tokios muzikos galima atsikratyti streso ir skausmo, „pravalyti“ galvą nuo sunkių ir jau tapusių nereikalingomis minčių, panirti atsipalaiduoti ir paprasčiausiai pailsėti.
Meditacinės muzikos kūriniai beveik visus žmones veikia vienodai. Toks jos universalumas aiškinamas paprastai: jei ši muzika skirta padėti žmogui patirti tam tikrą būseną, vadinasi ir veikti ji turi tas pačias smegenų sritis. Muzikiniai dažniai meditacinėje muzikoje yra parinkti taip, kad signalai pasiektų reikalingas smegenų dalis.
Keistų garsų derinys
Į meditacinės muzikos skambesį komponuojami gamtos garsai: jūros ošimas, paukščių giesmės, upelio čiurlenimas. Kartu su muzika šie garsai panardina žmogų į ramybės ir palaimos būseną. Tokioje muzikoje dažnai neišgirsime būdingo kitokiai muzikai melodingumo, garsai jungiasi ir dalijasi klausai neįprastais būdais. Klausydamas šių keistų melodijų, po kurio laiko nebesupranti, ką būtent girdi ir tik jauti nesuvokiamą, bet malonų poveikį, atsiliepiantį tavo jausmuose. Paprastai, meditacinėje muzikoje retai išgirsime staigių melodijos kitimų. Bet kartais jie būna – tai vienas iš būdų sumažinti emocinio streso sukeltas pasekmes.
„Neįtikėtina, ką gali padaryti muzika“
Veikdama pasąmonę meditacinė muzika gali išlaikyti žmogų tam tikroje emocinėje būsenoje (ramybės, džiaugsmo, aktyvumo) arba tiesiog padėti atsipalaiduoti. Ši muzika gali pagerinti ir fizinę klausančiojo būklę. Interneto portaluose ir įvairiose ezoterinės paskirties parduotuvėse galima rasti daugybę kompaktinių diskų su panašia muzika. Jų anotacijose skelbiama, kad ta muzika gali sustiprinti imunitetą, suderinti širdies ritmus, pagerinti regėjimą, suaktyvinti tarpląstelinę apykaitą. Iš tiesų, tyrimais įrodyta, kad rami meditacinė muzika padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir lėtina širdies darbą, ramina kvėpavimą.
Gydytojas Peteris Sleightas (Oksfordo universitetas) aiškina, kad rami muzika padeda numalšinti stresą, skambant tokiai muzikai yra lengviau mankštintis, ji padeda atsigauti isterijos priepuolio ištiktiems žmonėms ir sergantiesiems Parkinsono liga. O klausantis trankių ritmų, padidėja kraujospūdis, dažnėja kvėpavimas. Ar meditacinė muzika jums padeda, spręskite patys, bet visgi teigiamas tokios muzikos poveikis nervų sistemai – nepaneigiamas.
Štai kaip apie meditacinę muziką atsiliepia internautai: „Nepaprasta muzika, padeda pasiekti vidinę harmoniją ir sielos ramybę, klausausi ir jaučiu, kad esu pakylėta virš nemalonių rūpesčių ,negandų ir darosi taip ramu ir gera“. „Buvau susinervinusi ir man reikėjo nusiraminti. Įsijungiau meditacinę muziką. Jaučiau, kaip po truputi ji padeda nusiraminti, atitolina problemas ir lyg kviečia pasinerti į harmoniją su savimi. Tai neįtikėtina, ką gali padaryti tokia muzika! Rekomenduočiau ir kitiems.“
Kaip klausytis?
Muzika, skirta meditacijai, neturi būti klausoma kaip fonas. Ji reikalauja, kad visiškai „atsijungtumėte“ nuo išorinių dirgiklių, todėl pamirškite, kad klausydamiesi jos, galite valgyti, gerti, kalbėtis telefonu, skaityti ar pagal „jūros ošimą“ greitai susitvarkyti drabužių spintą. Jei neatsiduosite vien tik šiai muzikai, ji nesuteiks laukto rezultato, tačiau stipriai erzins, todėl kad įprastoje būsenoje tokie garsai yra sunkiai suvokiami ir keisti.
Geriausia, kai patalpoje yra tylu ir ramu – jokio erzelio, šviesa prigesinta. Įsijunkite muziką. Patogiai įsitaisykite krėsle ar prigulkite ant sofos. Atsipalaiduokite. Taip vadinamų, judesio meditacijų, metu niekur gulti nereikia, jūs paprasčiausiai judėsite pagal muziką taip, kaip jums norėsis, šokis turi būti visiškai laisvas. Ir jokiu būdu netrukdykite sau galvoti apie tai, apie ką „galvojasi“, nevadovaukite nei savo mintims, nei jausmams. Muzika viską padarys už jus pati.
Patvirtinta meditacijos nauda sveikatai
Naujausi tyrimai, publikuoti žurnale „Perspectives on Psychological Science“, kuriuos komentuoja mokslininkė Brita Heizel (Justus Liebich Universitetas (Vokietija) ir Harvardo medicinos mokykla) teigia, kad meditacija aktyvina imuninę sistemą, be to ji sumažina kraujospūdį ir pagerina kognityvines funkcijas.
„Medituojant būtina pasistengti pasiekti susikaupimo būseną. Tai įmanoma reguliuojant dėmesį, žinant savo kūną, koordinuojant emocijas ir bendrą savęs pajutimą. Visi paminėti aspektai kartu padeda suvaldyti stresą, žalojantį imuninę sistemą ir neigiamai veikiantį širdies ir kraujagyslių sistemą. Pasak tyrėjos, dar reikia papildomų tyrimų, kad galima būtų tiksliai atsakyti, kaip meditaciją panaudoti psichiatrijoje ir kasdieniame gyvenime.
