Mokslininkai yra užfiksavę daugybę atvejų, kai žmonės mirė ir buvo sugrąžinti į gyvenimą – šis reiškinys vadinamas Lazoriaus sindromas – savaiminis kraujotakos atsinaujinimas.
Taip atsitinka, kai žmogus, kuris buvo paskelbtas mirusiu sustojus širdžiai, staiga pradeda rodyti gyvybės ženklus, kartais tai nutinka praėjus 10 minučių nuo gaivinimo pabaigos.
Buvo mirusi 24 minutes
Šie reti atvejai vis dar glumina gydytojus. Jie mano, kad nors atrodo, jog šie žmonės prisikėlė, iš tikrųjų jie nebuvo mirę. Dauguma žmonių, kuriems tai atsitinka, po „sugrįžimo“ ilgai negyvena. „Cleveland Clinic“ duomenimis, iš 65 užfiksuotų atvejų nuo 1982 m. iki 2018 m. tik 18 žmonių visiškai atsigavo.
Lauren Canaday, kuri buvo mirusi 24 minutes, savo patirtimi susidūrus su mirtimi pasidalijo „Reddit“ svetainėje. Ji rašė: „Šių metų vasarį namuose man staiga sustojo širdis – mano vyras iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir pradėjo dirbtinį kvėpavimą.
Greitosios pagalbos medikams prireikė 24 minučių, kad mane atgaivintų. Po 9 dienų, praleistų intensyvios terapijos skyriuje, prieita išvada „kognityvinių pažeidimų nėra“, o magnetinio rezonanso tyrimuose nebuvo matomų smegenų pažeidimų.“
Lauren sustojo širdis. Jos vyras, vadovaudamasis dispečerio nurodymais, keturias minutes darė dirbtinį kvėpavimą. Atvykusios greitosios pagalbos tarnybos tęsė gaivinimą dar 20 minučių, kol jos širdis vėl pradėjo plakti ir buvo mirusi 24 minutes. Ji buvo skubiai nugabentą į ligoninę ir po dviejų dienų pabudo iš komos.
Ji pasakojo: „Atsibudusi buvau labai sumišusi, nes buvau intubuota ir dar kelias dienas neturėjau trumpalaikės atminties. Niekaip neatgavau atminties apie tai, kas vyko prieš savaitę, neatsimenu didžiosios dalies laiko, praleisto intensyvios terapijos skyriuje, miglotai prisimenu apie mėnesį prieš tai.
Prisimenu tik nepaprastą ramybės jausmą, kurio nuoširdžiai pasiilgau! Ta ramybė mane lydėjo kelias savaites po to, kai pabudau iš komos. Nežinau, kada pradėjau suprasti, kelinti dabar metai ir tiksliai atsakinėti į klausimus, bet manau, kad po kelių dienų. Man sakė, kad vis pamiršdavau, kodėl buvau ligoninėje.“
Papasakojo, ką jautė susidūrusi su mirtimi
Lauren taip pat pasidalijo, ką jautė, kai buvo mirusi: „Nemačiau šviesos ar tunelio, bet mane apėmė gilus ramybės jausmas. Iš tikrųjų, kai patiriu stresą, grįžtu į tą vietą savo kambaryje, kur tai įvyko... Keista, bet tai tiesa.
Mirties tikrai nebebijau, nepaisant to, kad nemačiau nieko aiškaus, ką galėčiau prisiminti ar apie ką galėčiau jums papasakoti.“
Moteris pridūrė: „Jaučiu, kad tarp gyvenimo ir mirties yra labai plona riba. Ir nors esu dėkinga, kad galiu daugiau laiko praleisti su draugais ir šeima, neberimauju dėl mirties. Daug labiau nerimauju dėl dažnai gyvenime patiriamo streso...“
Ji pridėjo: „Jaučiuosi taip, tarsi mano pirmasis gyvenimas baigėsi vasario mėnesį, o aš pabudau antrajame gyvenime. Žmonės galvoja, kad man geriau, nes galiu vaikščioti ir net vėl kopti į kalnus, nors ir lėtai, bet jie nežino, kad mano kūne yra defibriliatorius.
Tačiau kai žmonės pasako, kad atrodau gerai ar geriau, man tai keista, nes nesijaučiu kaip tas pats žmogus po to, ką teko patirti, visada prisimenu apie šią patirtį.“
