Pokalbio metu Edgar atskleidė atsakymus į daugelį dominančius klausimus: kokia veiksmų eiga seka po to, kai mirusiojo kūnas pasiekia krematoriumą, kiek laiko gali trukti deginimas ir ar tiesa, kad velionis kremavimo metu gali sujudėti.
Veiksmų eiga
Iš pradžių Edgar papasakojo, kas vyksta su mirusiojo kūnu tuomet, kai jis pasiekia krematoriumą. Anot jo, yra vienas svarbus veiksmas, kuriam visuomet teikiama pirmenybė.
Tai – dokumentų tikrinimas. Edgar kalbėjo, kad šiuos svarbu peržiūrėti dėl to, kad būtų įsitikinta, ar kūnas tinkamas kremavimui:
„Atvežtą kūną lydi dokumentai, kuriuos sutikriname. Žiūrime, ar jų turinys atitinka kremavimui keliamus reikalavimus.“
Tuomet imamasi antrosios užduoties – kremavimui paruošti karstą. Edgar paaiškino, kad tai yra taip pat svarbi darbo dalis, mat be jos – karstas gali ir nepatekti į krosnį.
Tad Edgar atskleidė, kokios dvi karsto dalys yra pašalinamos prieš procedūrą:
„Jei tai yra reikalinga, pašaliname karsto kojeles, kurios trukdytų sklandžiam karsto patekimui į krosnį. Taip pat pašaliname karsto rankenas, jei jos yra plastikinės.“
Po šio proceso karstas yra pastatomas ant įleidimo mechanizmo, kuris perkelia karstą į krosnį. Tai reikalinga tam, kad šis galėtų patekti į kremavimą atliekančią vietą.
Tuomet sutikrinama įranga, ar tikrai viskas paruošta ir galima pradėti procedūrą. Kuomet visi darbai atlikti – velionis pradedamas kremuoti:
„Pradedame kremaciją, kurios metu reikia nuolatos stebėti įrangos parodymus, ar jie yra normos ribose. Pasibaigus kremacijai, iš krosnies ištraukiami pelenai.“
Tada belieka nuo pelenų atskirti neišsilydžiusius metalus, medicininį plieną ir kitas likusias, neišsilydžiusias medžiagas: „Tada specialiame įrenginyje smulkinti pelenai subyra į kapsulę, kuri yra atiduodama kartu su išrašyta kremacijos pažyma.“
Kremavimo trukmė varijuoja
Edgar pokalbio metu taip pat šiek tiek daugiau papasakojo apie kremavimo trukmę. Anot jo, visa proceso trukmė gali skirtis.
Jis akcentavo, kad kalbama apie tokį laiko tarpą, kuris prasideda nuo karsto patekimo į krosnį, iki kapsulės su pelenais atidavimo: „Viskas trunka 2,5-3 valandas.“
Šis procesas skirstosi į tris esmines dalis. Pašnekovas paaiškino, kas atliekama kiekvienoje iš jų.
Pirmojoje fazėje kūnas yra deginamas: „Tada vyksta pagrindinis procesas. Tai trunka apie 90 minučių.“
Tuomet seka antroji fazė. Pašnekovas įvardijo, kad ji trunka trumpiau negu, kad deginimo procesas:
„Tada vyksta antroji fazė, kurioje organinės medžiagos virsta neorganinėmis. Ji trunka maždaug perpus trumpiau nei pirmoji.“
Galiausiai prieinama prie trečiojo, paskutinio etapo. Kadangi pelenais virtęs kūnas yra stipriai įkaitęs – pelenus reikia atvėsinti.
„Paskutinėje, trečiojoje fazėje yra vėsinami pelenai. Toliau seka pelenų smulkinimas ir jų talpinimas į kapsulę arba pasirinktą urną“, – paaiškino Edgar.
Vyras pridūrė, kad įdomu gali būti tai, jog nuo žmogaus kūno svorio gali priklausyti kremavimo trukmė.
Taip nutinka, nes kuo daugiau yra organinių medžiagų – tuo ilgiau jos užtrunka pavirsti į neorganines: „Tai reiškia, kad kremavimo laikui tiesioginės įtakos turi kūno sudėjimas.
Bet aš kalbu ne vien apie svorį. Reikšmės turi ir kiti kūno sandaros elementai – raumenų kiekis ir kaulų struktūra.“
Deginamas kūnas gali sujudėti
Visuomenėje taip pat sklando kalbos, kad kremuojant velionį – šis gali sujudėti. Edgar šios kalbos visai nenustebino ir jis galėjo patvirtinti, jog tai yra tiesa.
Pasak jo, taip nutinka dėl aukštos kremavimo temperatūros, dėl kurios vyksta virsmas iš organinių medžiagų į neorganines.
„Kremavimo kameroje susidaro arti 1000 laipsnių karščio, todėl natūralu, kad prie tokios temperatūros organinės medžiagos dėl savo struktūriškumo gali šiek tiek pakeisti formas“, – teigė jis.
Taip pat Edgar atsakė į dar vieną dominusį klausimą – ar kremavimas vyksta tik su karstais, ar galima procedūra atlikti ir be jų.
Pasak jo, jų laidojimo ir kremavimo namuose šis procesas vyksta tik su karstu. Taip yra dėl tam pritaikytos krosnies: „Mūsų įranga yra pritaikyta deginimui su karstu.“
Jis pridėjo, kad taip atlikti kremavimą – technologiškai teisingas būdas. Tam yra dvi priežastys: „Taip yra ne tik dėl kūno patalpinimo į krosnį specifiškumo, tačiau ir dėl estetinių priežasčių.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
