Vitalija Jalianiauskienė
Privalomojo sveikatos draudimo mokesčių nemokantis asmuo nėra draustas ir negali pretenduoti į nemokamą medicinos pagalbą. Tokiems žmonėms nemokamai suteikiama tik skubi būtinoji pagalba.
Tempai paspartėjo
Atrodo, kas rizikuotų gyventi nedraustas, žinodamas, kad, pavyzdžiui, už plaučių uždegimo gydymą jam reikėtų sumokėti 1100–3610 litų, už stuburo išvaržos – 2911–11 880 Lt, už klubo sąnario protezavimą – 4280–7420 Lt. Vis dėlto šalyje yra šimtai tūkstančių nedraustų žmonių. Kai kurie iš jų, pasak Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimų skyriaus vedėjos pavaduotojos Lauros Nakrošienės, tik lankydamiesi pas gydytoją sužino, kad nedrausti.
Apie būtinybę rūpintis sveikatos draudimu nuolat primenanti Ligonių kasa pastaruoju metu teigia pajutusi permainas į gera. Naujausiais Valstybinės ligonių kasos duomenimis, nedraustų asmenų mažėja, ir gana sparčiai.
Ypač spartus mažėjimas užfiksuotas praėjusių metų gruodžio mėnesį, tada nedraustųjų sumažėjo net 14 tūkstančių.
L. Nakrošienė tvirtina, kad Panevėžyje situacija tokia pati kaip ir visoje šalyje – nedraustųjų mažėja. „Tikslaus skaičiaus, kiek nedraustų žmonių gyvena sostinėje, kiek – Panevėžyje ar kitame šalies mieste, pasakyti negaliu. Duomenys centralizuoti, vieninga sistema rodo juos visos Lietuvos mastu“, – aiškina vedėjos pavaduotoja.
Daugiausia – jauni
Sausio 7 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo daugiau nei 280 tūkstančių privalomuoju sveikatos draudimu neapdraustųjų. Visoje šalyje šiuo metu gyvena 2 996 756 apdrausti, teisę į nemokamas medicinos paslaugas turintys asmenys, tai yra 91,45 procento visų draudžiamųjų.
Statistika rodo, kad didžiausią neapdraustųjų dalį sudaro jauni žmonės nuo 20 iki 30 metų – tokių yra apie 93 tūkstančius. Jie mažiau serga, rečiau kreipiasi į gydymo įstaigas ir dažnai nė nesidomi savo draustumu. L. Nakrošienės teigimu, draustumas nutrūksta, pavyzdžiui, praradus bedarbio statusą, metus studijas, nesumokėjus savarankiško draudimo įmokų ir panašiai.
Gali būti, kad tarp draudimą praradusiųjų yra išvykusių iš Lietuvos ir to nedeklaravusių asmenų. Šie žmonės yra pasislėpę ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikos šešėlyje. Nemokėdami mokesčių jie rizikuoja negauti privalomojo sveikatos draudimo teikiamų garantijų – šios garantijos atsiranda, kai pradedamos mokėti įmokos arba jei asmenį draudžia valstybė.
Daugiau kaip pusė, 56, 7 procento, arba 1 700 000, apdraustųjų yra apdrausti valstybės lėšomis – tai pensininkai, vaikai ir moksleiviai iki 18 metų, dieninių studijų studentai, registruoti bedarbiai, vaikus auginantys tėvai, neįgalūs asmenys, dvasininkai ir kt. Už šiems žmonėms suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama valstybės biudžeto lėšomis.
Draudžiami savarankiškai
1 276 000 asmenų, t. y. 42,6 procento įmokų mokėtojų, įmokų dydis priklauso nuo vykdomos veiklos. Į tokių gretas patenka dirbantieji savarankiškai, vykdantys individualiąją veiklą, autoriai, sportininkai, dirbantieji pagal darbo sutartis ir kt.
Dalis žmonių draudžiasi savarankiškai. Kaip teigia L. Nakrošienė, tokiems asmenims už save kas mėnesį reikia mokėti 9 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio įmokas. Nuo praėjusių metų mėnesinė įmoka yra 90 litų.
Pavėlavus sumokėti nustatytu laiku, draustumas nutrūksta, tad tenka pradėti mokėti iš naujo ir laukti trijų mėnesių, kol draudimas įsigalios.
„Yra buvęs ne vienas atvejis, kai žmogus pavėluoja sumokėti ir tuoj pat jam prireikia gydytojų pagalbos. Nuėjęs į polikliniką sužino, kad yra nedraustas, ir išsigandęs atbėga į Ligonių kasą. Jeigu pavėluojama nedaug, kartais galima padėti, sutvarkyti dokumentus ir pratęsti draudimą“, – sako L. Nakrošienė.
Ligonių kasos specialistai mano, kad nedraustų asmenų pastaruoju metu spartesniais tempais ėmė mažėti neatsitiktinai. Praėjusiais metais labai dažnai žmonės buvo raginami mokėti įmokas, aiškinama, kad tai garantuoja saugumą, gydymą susirgus.
Permainos rodo, kad vis daugiau žmonių išeina „iš šešėlio“, oficialiai deklaruoja savo veiklą. L. Nakrošienė tvirtina, kad daug keliaujantiesiems po užsienio šalis irgi svarbu apsidrausti. Būdami drausti Lietuvoje, žmonės gali gauti nemokamas būtinosios pagalbos paslaugas užsienyje.
„Nedrausti išvykę į kurią nors Europos Sąjungos šalį ir susirgę mūsų piliečiai už gydymą turi sumokėti nemenką sumą. O juk daugelyje šalių gydymas gerokai brangesnis nei Lietuvoje“, – sako vedėjos pavaduotoja. *** Faktai
Dirbantieji Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, dalį įmokos moka patys, dalį įmokos už juos sumoka darbdavys (6 ir 3 procentai). Lietuvą galima priskirti prie šalių, kuriose įmoka yra mažesnė nei 10 procentų atlyginimo.
Lenkijoje įmokos – apie 9 proc. (moka darbuotojas), Austrijoje – apie 7,5 proc. (diferencijuota pagal darbuotojų kvalifikaciją). Daugelyje senųjų ES šalių įmoka yra gerokai didesnė nei 10 procentų.
Vokietijoje – apie 15,5 proc. (iš jų 7,5 proc. moka darbuotojas, kitą dalį – darbdavys), Prancūzijoje – 13,5 proc. (0,7 ir 12,8 proc.), Čekijoje – 14,4 proc. (4,5 ir 9,9 proc.).
