Kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, moteris namuose patyrė didelę traumą – nukrito nuo laiptų.
Paaukojo organus
Nelaimė įvyko namuose – moteriai nukritus nuo laiptų, lūžo kaukolės pamatas, įvyko kraujavimas į galvos smegenis, stuburo juosmeninės dalies slankstelio lūžimas. Netrukus po tragedijos moteriai atliktos net trys operacijos.
Deja, bet moters gyvybės išgelbėti nepavyko. Ligoninėje ji mirė, o po mirties jos organai buvo paaukoti transplantacijai.
Netrukus po mirties moters vardu buvo įkurtas paramos fondas, skirtas organų donorystei.
Kaip skelbiama oficialiame tinklapyje, jis įkurtas siekiant tęsti pradėtus Irenos darbus, įgyvendinti jos norą dalintis gyvybe ir po mirties bei puoselėti donorystės idėją.
Jautrūs verslininkės žodžiai
Viena iš pagrindinių fondo veiklų yra donorystės skatinimas ir visuomenės švietimas šia tema.
Skelbiama, kad fondas puoselės ir kitas idėjas švietimo, bendruomenių stiprinimo, pilietiškumo srityse. Fondo steigėjai – Irenos šeima: Visvaldas, Šarūnas ir Dainius Matijošaičiai.
Fondo puslapyje artimieji dalijasi itin jautria ir širdį veriančia garsios verslininkės citata: „Nereikia gyventi metais, mėnesiais ar net savaitėmis į priekį. Pasaulis labai gražus. Kiekvieną dieną. Kiekvieną akimirką.“
Džiugino šiluma ir ryškumu
Irena Matijošaitienė buvo šeimos žmogus, labiausiai vertino ne turtus, o darną šeimoje, džiaugėsi vyro Visvaldo ir sūnų Dainiaus ir Šarūno draugija ir palaikymu. Moteris labai mylėjo anūkus ir praleisdavo su jais daug laiko.
Su vyru Visvaldu Irena santuokoje pragyveno 33 metus, kartu pora dirbo, atostogavo, kūrė gražesnę Kauno, savo bendruomenės viziją, dalyvavo viešuose renginiuose.
Gyvenimas pasiuntė Irenai nemažai iššūkių, bet ji džiaugėsi gyvenimu, stengėsi džiuginti artimiausius žmones, siekė padėti žmonėms, dalyvavo visuomeninėje veikloje.
Irena Matijošaitienė buvo ryški asmenybė, šypsena ir spalvomis džiuginusi ne tik artimuosius, kolegas, bet ir jos asmeniškai nepažinojusius žmones.
