Tačiau Lietuvos praeitį atskleidžia ne tik mamuto kaulai – ten saugomos ir daugiau nei pusantro milijardo metų senumo uolienos.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Animacinio filmo „Ledynmetis“ amžininkas 2003 metais rastas Kotelno saloje – Naujojo Sibiro salyne, Jakutijoje. Tai labiausiai į šiaurę nutolęs žinomas mamuto skeleto radinys, kurį ekspedicijos metu aptiko mokslininkai. Vardą Goša jam sugalvojo savininko dukra, tad šis jam ir „prilipo“. Šis skeletas – bene geriausiai išlikęs, mat turi vieną dirbtinį pirštą ir šonkaulį.
„Pas Gošą yra taip sulaužyti ir keli šonkauliai, yra sulaužytas ir žandikaulis. Kai buvo tyrimai daryti, buvo nustatyta, kad šitie sužalojimai yra jo gyvenimo metu padaryti. Tas rodo, kad Goša buvo geras kovotojas gynė savo šeimą ir bendruomenę“, – pasakoja Žemės gelmių informacijos centro vedėja Vilma Andrejauskienė.
Nors ant kaulų matomi sužalojimai leidžia spėti apie jo gyvenimą ir kovas ledynmečio aplinkoje, tačiau, pasak Žemės gelmių informacijos centro vedėjos, šio patino gyvenimo pabaiga buvo kiek kitokia.
„Jis žuvo ar mirė kaip ir dauguma aktyvių individų – papuolęs į spąstus, įkrito į duobę ir, matomai, nebegalėjo išlipti. Lietuvoje jis dabar paskutinį kartą tris metus ilsėjosi archyvuose, saugykloje, nes jam reikia specialių sąlygų“, – sako V. Andrejauskienė.
Tokie eksponatai – neįkainojami
Tokie gyvūnai iš tikrųjų vaikščiodavo ir Lietuvos teritorijoje – prieš maždaug 45 tūkstančius metų.
„Ir kelininkai pasakodavo, kad kasdami randa kaulų ir ta pati Antakalnio smėlio gatvėje mamuto istorija. Taip, mamutai, buvo manoma, kad jų buvo tūkstantis, o gal net ir daugiau Lietuvoje“, – teigia Žemės gelmių informacijos centro vedėja.
Tačiau parodoje apie Lietuvos praeitį atskleidžia ne tik gyvūnų skeletai, bet ir įvairios geologinės uolienos, kurios Baltijos regione egzistavo net tada, kai dar nebuvo gyvybės. O geologai gręžinio amžių atskiria pagal uolienose randamus gyvius ir suakmenėjusius likučius.
„Mūsų seniausios uolienos yra dviejų su puse milijardo metų. Mums produktyvus šitas periodas, nes mes savo sluoksniuose randame geležį, vadinamas magnetitas. Būtent geležis buvo išgręžta 1978 metais, čia Varėnos rajone, Subartonių gręžinyje“, – pasakoja ekspozicijų kuratorė Audra Marčiukaitienė.
O uolienos, kitaip vadinami kernai, iš žemės gilumų surenkami tuščiavidurėmis kolonomis, paskui perkeliamos į dėžes saugykloje. Ten sudedami mėginiai iš visos Lietuvos, jais naudojasi mokslininkai, geologai įvairiems tyrimams. Jų vertė – įspūdinga.
„Čia miljardai. Taip, nes, pavyzdžiui, dviejų, pusantro kilometrų gylio gręžinys kainuoja milijonus eurų – kainuoja apie penkis milijonus eurų. Jei skaičiuotumėm dėžutėmis, kerno čia yra apie 24 tūkstančiai dėžių, o jeigu saugomo metražo – apie 140 kilometrų“, – sako A. Marčiukaitienė.
Mamutą planuoja įsigyti kolekcionierius
Pamatyti tiek uolienų saugyklą, tiek patį mamutą Gošą gyventojai gali Vievyje, Žemės gelmių informacijos centre. Tiesa, šis susitikimas su patinu gali būti ir paskutinis.
„Greičiausiai Goša susiras kitą mylimą vietą ir mes taip jo greitai nepamatysim, o gal ir išvis nepamatysim. Lietuvoje turiu omenyje“, – teigia V. Andrejauskienė.
Mat jį planuoja įsigyti kolekcionierius iš užsienio. Mamuto skeletas vertas maždaug milijono eurų. Vievyje jis apsistojęs iki vasario 28 dienos – tereikia užsiregistruoti internetu.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
