Monika (vardas ir pavardė redakcijai žinomas) pabrėžia, kad jos istorija – asmeninė patirtis. Ji sako ilgai dvejojusi, ar pasakoti apie tai, kas jai nutiko, tačiau galiausiai nusprendė prabilti tikėdamasi, kad jos išgyvenimai privers bent vieną žmogų sustoti ir gerai pagalvoti prieš renkantis greitus svorio metimo sprendimus.
Sprendimas išbandyti lieknėjimo injekcijas
Ji dalijasi, kad gegužės pradžioje, internete pamačius savo nuotraukas iš renginio, sukilo mintis: „Viskas – nebegaliu į save žiūrėti. Reikia kažką keisti.“
Sportas ir mitybos keitimas atrodė ilgas bei sunkus kelias, todėl jos dėmesį patraukė socialiniame tinkle „TikTok“ „giriamos“ lieknėjimo injekcijos iš juodosios rinkos.
Moteris prisipažįsta, kad sprendimą ieškoti greito būdo numesti svorio paskatino ne tik išvydus nuotraukas apėmęs jausmas, bet ir aplinkinių komentarai.
„Man buvo labai atsibodę nuolat girdėti: „Kaip tu papilnėjai“, „Jauna esi, bet stora“, „Daryk kažką su savimi“. Nors šypsojausi, šie žodžiai mane labai žeidė“, – atvirauja ji.
Monika pati atliko savo „tyrimą“, ieškojo informacijos apie injekcijas, pamatė kitų rezultatus ir priėmė sprendimą, kad jas nori išbandyti pati, tai daryti prikalbino ir kitus žmones. „Juk atrodė, kad čia viskas taip paprasta ir visiškai nekenksminga“, – pripažįsta ji.
Dabar ji supranta, kad leidosi į šią kelionę, kaip ją pati vadina, nesuvokdama vieno esminio dalyko: kad visų žmonių organizmai skirtingi, be to pabrėžia, kad draugų tarpe yra žmonių, vartojančių šiuos vaistus, kurie tai daro sėkmingai. Monika dar kartą prideda – dalindamasi istorija kalba „tik apie save, savo organizmą ir savo patirtį“.
Lieknėjimo injekcijų naudojimo pradžia rodėsi sėkminga, rezultatai tuo metu džiugino: „Svoris krito, valgyti nesinorėjo, energijos buvo pilna.“
Kelionėje išgyveno košmarą
Ji neslepia, kad apie preparatus kalbėjo atvirai, viešai dalijosi apie injekcijų leidimąsi, dalinosi, kaip jaučiasi, kokius rezultatus pavyko pasiekti. Tačiau nors pirmieji rezultatai džiugino, viskas pasikeitė išvykus į kelionę į Kroatiją.
„Jos metu pradėjau labai stipriai vemti, atsirado nepakeliami skrandžio skausmai. Iš karto supratau, kad tai ne virusas, nes skausmas buvo visiškai kitoks“, – pasakoja Monika.
Viešbutyje jai darėsi vis blogiau: moteris gulėjo išpilta šalto prakaito ir nebegalėjo pakelti skausmo. Sūnus iškvietė greitąją pagalbą – atvykę medikai sulašino vaistų, o jiems ji iš karto pasakė, kokius preparatus vartoja.
„Išgirdau, kad tokios reakcijos bei šalutiniai poveikiai nėra reti“, – prisimena ji.
Po kelių valandų greitąją teko kviesti dar kartą, nes skausmas nemažėjo, tačiau medikai vėl suleido jai vaistų ir išvyko.
Ryte nuspręsta vykti į ligoninę – čia atlikti kraujo, šlapimo tyrimai, rentgenas. Specialistai ramino nematantys nieko, kas būtų pavojinga gyvybei, tačiau davė rekomendaciją keliauti namo.
Kelionė per Slovėniją ir Austriją atgal namo virto nuolatiniu važiavimu iš vienos ligoninės į kitą. Iškentėjus kelionę iki Austrijos, čia vėl teko stoti ligoninėje, kur sulašinta lašelinė ir pasakyta: „Viskas bus gerai, važiuokite.“
Galiausiai šeima pasiekė Vokietiją, kur laukė dar viena kelionė į ligoninę su visais ankstesniais išrašais, tačiau niekas nieko grėsmingo nepamatė: „Gydytojas apžiūrėjo, pasakė: „Gyvensi“, sulašino vaistų ir išleido.“
Iš medikų – šokiruojanti diagnozė
Prabėgus vos 15 minučių po lašelinės sulašinimo, Monika dėl nebepakeliamo skausmo ėmė klykti, prasidėjo traukuliai ir nuo to momento prisiminimai išblėsę.
„Atsimenu tik tiek, kad vyras su sūnumi mane atvežė atgal į ligoninę. Gulėjau, mačiau tik šviesą ir klykiau, nes buvau įsitikinusi, kad mirštu. Iš ligoninės manęs jau nebeišleido.
Abiejose rankose buvo kateteriai, aplink daugybė lašinių. Gydytojų komanda atliko daugybę tyrimų, echoskopiją ir pasakė, kad mane guldo į ligoninę“, – prisiminimais iš tos dienos dalijosi ji.
Tada paaiškėjo šokiravusi diagnozė: Monikos vyrui pasakyta, kad jai – vidaus organų paralyžius, sukeltas lieknėjimo vaistų, sulėtinančių skrandžio ištuštinimą: „Organai turi nuolat judėti ir dirbti, o mano atveju jie tiesiog nebejudėjo.“
Tik gydytojų priežiūra, intensyvus gydymas, lašinės ir stiprūs vaistai pamažu sumažino skausmus, Monikai leista vykti gydytis namuose, kaip ji sako, „su pilnu maišu vaistų ir ligoninių išrašų“.
Siunčia svarbią žinutę
Dalindamasi savo istorija ji ne kartą pažymi, kad tai nėra bandymas gąsdinti, o jos asmeninė patirtis. Jos pagrindinė žinutė yra atkreipti dėmesį ir paraginti elgtis atsakingai priimant sprendimą vartoti panašius preparatus.
„Labai kviečiu atsakingiau įvertinti, ką leidžiatės, iš ko perkate tokius preparatus ir ar apskritai jie jums tinka bei ar jūsų sveikata gali tai atlaikyti.
Jeigu bent vieną žmogų ši istorija privers sustoti ir gerai pagalvoti prieš priimant sprendimą – vadinasi, pasidalinti buvo verta“, – tokią žinutę visiems siuntė Monika.
Įspėjo apie pavojus
Anksčiau išplatintame Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pranešime spaudai pastebėta, kad pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis atsiranda įrašų, kuriuose siūlomi įvairūs peptidais pristatomi produktai.
Nuomonės formuotojai, populiarios skaitmeninio pasaulio žvaigždės, sporto treneriai išsamiau ir glausčiau, per savo „asmeninę patirtį“ ar skatinami kitokių sumetimų, kalba apie peptidus ir siūlo juos vartoti. Ypač aktyviai reklamuojama retatrutide peptido neva stebuklinga nauda.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atkreipia dėmesį, kad didžioji dauguma internete ir socialiniuose tinkluose parduodamų peptidais pristatomų produktų nėra registruoti kaip vaistai. Tai reiškia, kad jų gamybos vieta, produktų kokybė, saugumas ir veiksmingumas nėra tinkamai įvertinti ar kontroliuojami atsakingų institucijų.
Dalis tokių medžiagų vis dar yra tiriamos ikiklinikiniuose (su ląstelėmis ar su laboratoriniais gyvūnais) arba klinikiniuose tyrimuose, todėl nėra žinomos nei saugios ir veiksmingos jų dozės, nei kontraindikacijos, nei juo labiau šalutiniai poveikiai bei galimos ilgalaikės pasekmės, rašoma anksčiau išplatintame pranešime spaudai.
Ypač neramina tai, kad šie produktai aktyviai reklamuojami socialiniuose tinkluose kaip „liekninimo“, „raumenų auginimo“, „atsistatymo“, „jauninimo“ ar net „ilgaamžiškumo“ priemonės, nors dažnai tokiems teiginiams nėra pakankamo ar apskritai jokio mokslinio pagrindo.
Žmonės, pirkdami tokius preparatus internetu ir pasitikėdami nuomonės formuotojų, sporto trenerių ar kitų asmenų rekomendacijomis, dažnai net nežino, ką iš tiesų įsigyja – kokia yra reali produkto sudėtis, koncentracija ar dozė, ar preparate nėra priemaišų, bakterinių endotoksinų, kitų veikliųjų medžiagų, o kartais – ar tai apskritai ta medžiaga, kuri nurodyta etiketėje.
Lietuvoje klinikiniai tyrimai su peptidu retatrutide neatliekami
Taip Tarnybą informavo klinikinių tyrimų užsakovo atstovas Lietuvoje. Anot jo, mūsų šalyje nebuvo ir nėra atliekami jokie klinikiniai tyrimai su šia medžiaga.
Užsakovo teigimu, jų sukurta retatrutide tiriamoji molekulė šiuo metu dar nėra patvirtinta ES, todėl Lietuvoje jokiai įmonei ar asmeniui nėra suteikta teisė gaminti, patiekti į rinką, platinti, parduoti, importuoti ar eksportuoti retatrutide jokia apimtimi.
Retatrutide šiuo metu teisėtai prieinamas išimtinai tik dalyviams, įtrauktiems į klinikinius tyrimus, kurie yra vykdomi laikantis teisės aktų, reglamentuojančių klinikinius tyrimus, reikalavimų.
Taigi, nėra jokių įrodymų, kad internete ir socialiniuose tinkluose šiuo pavadinimu parduodamas vaistas yra ta pati veiklioji medžiaga ir juo labiau, kad ji – kokybiška. Minėtas peptidas gali būti kitokio stiprumo, su priemaišomis, užterštas bakteriologiškai ir pan.
Ką reikėtų žinoti apie kitus siūlomus įsigyti peptidus?
Tarnyba pažymi, kad, pavyzdžiui, peptidas melanotan II yra dalyvavęs ankstyvuosiuose klinikiniuose tyrimuose (pirmuosiuose vaisto ar gydymo metodo bandymuose su žmonėmis), tačiau šios veikliosios medžiagos naudos ir rizikos vertinimas parodė, kad rizika buvo didesnė už naudą. Taigi, šis peptidas nebuvo užregistruotas kaip vaistas.
Žinotina ir tai, kad dalis internete ir socialiniuose tinkluose parduodamų peptidų, pavyzdžiui, ipamorelin, BPC-157, TB-500 ir CJC-1295 Lietuvos Antidopingo agentūros yra įtrauktos į Draudžiamųjų medžiagų ir metodų sąrašą (https://antidopingas.lt/lt/draudziamuju-medziagu-sarasas/).
Kokios galimos pasekmės?
Pažymėtina, kad internetu platinami peptidai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų – alerginių reakcijų, infekcijų, hormonų pusiausvyros sutrikimų, širdies ritmo pakitimų, kasos, kepenų pažeidimų ar kitų nepageidaujamų reiškinių.
Ypač pavojinga tai, kad tokie produktai yra vartojami be gydytojo priežiūros ir savarankiškai susišvirkščiami.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ragina itin kritiškai vertinti tiek realioje, tiek skaitmeninėje erdvėje plintančią informaciją apie neregistruotus „gydymo“, „liekninimo“, „jauninimo“ ar „sveikatinimo“ metodus.
Jei produktas nėra patvirtintas atsakingų institucijų, geriausiu atveju jis gali būti neveiksmingas, o blogiausiu – kelti realų pavojų sveikatai ar turėti ilgalaikių pasekmių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
