Laura Mureikaitė
Jei sėkmingai valdysite savo finansus, galite išvengti daugybės stresinių situacijų, užsitikrinti stabilų gyvenimą ir tapti bent šiek tiek turtingesni. Štai pagrindiniai principai, kuriuos bent retsykiais būtų pravartu atsiminti.
Pirmiausia sumokėkite sau. Tai esminis finansinis principas, kuriuo vadovaujasi daugybė turtingų žmonių. Ką tai iš tiesų reiškia? Ogi tai, kad prieš pradėdami leisti pinigus visų pirma nustatytą jų dalį atidėkite taupymui. Išsiugdę šį įprotį išmoksite pirma taupyti, o ne išlaidauti. Be to, jei vos gavę atlyginimą tam tikrą sumą atidėsite taupymui, bus lengviau „pamiršti“, kad apskritai tuos pinigus turite, nei laikytis principo, kad atidėsite taupymui tiek, kiek liks mėnesio gale.
Gyvenkite pagal išgales. Neišleiskite daugiau nei įstengiate. Realistiškai planuokite savo išlaidas, išskirkite, kurios jų svarbios ir neišvengiamos, kurias galima atidėti, o kurių – apskritai atsisakyti.
Kaupkite atsargas juodai dienai. Nors kartais ta „juoda diena“ atrodo tokia tolima ir nereali, kalbant apie finansus pozicija „čia ir dabar“ iš esmės ydinga. Liga, nelaimingas atsitikimas, atleidimas iš darbo ar net stichinė nelaimė – visa tai gali pareikalauti išlaidų, staiga ir daug. Todėl kuo didesnę sumą būsite sukaupę, tuo saugiau jausitės. Beje, nepamirškite ir draudimo: kartais keliasdešimt litų, išleistų šiandien, ištikus nelaimei apsaugos nuo didžiulių finansinių nuostolių.
Žinojimas – auksas! Nuolat domėkitės, kaip dar galėtumėte pakoreguoti savo finansų tvarkymo principus. O galbūt susigundysite investuoti? Ne veltui sakoma: „Pinigai daro pinigus.“ Išmokę taupyti ir žinodami, kad sąskaitoje yra šiek tiek laisvų pinigų, galėsite savo finansinę padėtį pakoreguoti teigiama linkme.
Derėkitės. Visur ir visada: pirkdami butą, automobilį ar bet kokį daiktą, nepriklausomai nuo jo kainos. Parduotuvėse, kelionių agentūrose, mokėdami už paslaugas apdairu pasiteirauti apie taikomas nuolaidas, o jei pasakoma, kad nuolaidų nėra, – nepulkite stačia galva pirkti ar užsisakinėti, verčiau pasidomėkite, ką siūlo konkurentai. Didelė tikimybė, kad jei pasakysite: „dar pagalvosiu“, pardavėjas ar agentas tarsi iliuzionistas ūmai ištrauks iš savo cilindro dar įdomesnį ir labiau patrauktų pasiūlymą, nei buvo pateikęs prieš tai.
Saugokite čekius, sutartis, garantinius talonus. Sugedo apynaujis televizorius. Faktas, ar turite pirkimo čekį ir garantinį taloną, ar ne, jūsų piniginės padėtį veikiausiai keičia ne vienu šimtu. Jei taip – vadinasi, remontas jums arba nekainuos, arba mokėsite mažiau, arba apskritai televizorius bus pakeistas kitu. Jei ne – ką gi, mokėsite už viską: detales, meistro darbą ar netgi pirksite naują televizorių. Taigi, paprastas įprotis parduotuvėje visada pasiimti čekius, o grįžus namo juos tvarkingai surūšiuoti (kuriuos saugosite savaitę, kuriuos – mėnesį, o kuriuos – kelerius metus) gali apsaugoti nuo nereikalingų išlaidų ir netgi nuo nesėkmingų pirkinių (jei įsigiję naują drabužį namuose ūmai nuspręsite, jog paišlaidavote tikrai be reikalo).
Lyginkite kainas ir... komplektaciją. Prieš įsigydami bet kokį didesnį daiktą verta pasidomėti, kiek jis kainuoja kitoje parduotuvėje ar perkant per kitą agentūrą. Tokia taisyklė galioja tiek užsisakant kelionę į Laplandiją, tiek perkant mikrobangų krosnelę. Vadovaukitės principu: niekada nepirkti daikto nesužinojus, kiek kainuoja panašus. Taip pat labai svarbu pasidomėti, už ką dar teks susimokėti. Pavyzdžiui, perkant automobilį į kainą gali būti neįskaičiuotos kai kurios būtinos detalės, pavyzdžiui, padangos. Už jas teks mokėti papildomai.
Išmokite taupyti per savaitę
Lengviausias būdas išmokti taupyti – susidaryti taupymo režimą, kad nereikėtų daug galvoti ir visada aiškiai žinotumėte, kiek turite pinigų ir kam galite juos leisti. Pradėkite nuo mažų žingsnelių, kad pokyčiai nebūtų pernelyg skausmingi. Jei norite stebėti savo pajamas ir išlaidas, turėsite priprasti prie griežtesnės disciplinos. Išmėginkite šiuos paprastus būdus, kurie leis tapti gerokai taupesniems jau per savaitę!
1 diena: Pasiruošimas
Pasidairykite kuponų, sužinokite, kuriose parduotuvėse yra nuolaidų. Turite laiko apgalvoti, kokius brangesnius pirkinius galėtumėte pakeisti šiek tiek pigesniais. Susidarykite valgiaraštį savaitei ir juo vadovaudamiesi nusipirkite produktų – tik tiek, kiek reikia, ne daugiau.
2 diena: Kontroliuokite išlaidas
Pradėkite žymėtis kiekvieną išleistą centą – ir jau šios savaitės pabaigoje turėsite neginčijamų įrodymų, kur vis dėlto išeina pinigai. Veikiausiai iš karto apsispręsite, kaip galite sutaupyti ir kam leisti tuos pinigus, kuriuos kaip į balą metate visai nesąmoningai. Pavyzdžiui, galbūt užuot kasdien pirkę kavą iš automato, sutaupytus pinigus mieliau išleistumėte savaitgalio pietums restorane?
3 diena: Naudokite mažiau – visko!
Jei ketinate taupyti pinigus, štai jums akivaizdus sprendimas: susilaikykite nuo impulsyvių pirkinių. Bet tai dar ne viskas. Pamėginkite jau nuo šiandien visko mažiau naudoti, pradedant šampūnu ir baigiant cukrumi. Šaukštas po šaukšto – žiū, jau ir visą pakelį sutaupėte!
4 diena: Kontroliuokite užkandžius
Nepasiduokite pagundai ir netikėtiems skonio įgeidžiams. Kaskart užsimanę užkandžio, kurį reikia pirkti, minutėlę stabtelėkite ir pagalvokite – ar tikrai norite būtent to? O gal galėtumėte pakeisti kuo nors, ką jau turite šaldytuve? Nepamirškite, kad tokie neplanuoti užkandžiai priskiriami impulsyvių pirkinių kategorijai ir dažniausiai nesuteikia trokštamos laimės, tik patuština piniginę ir pamaitina jus kalorijomis!
5 diena: Namisėdų diena
Be abejo, ne kiekvieną vakarą pramogaujate ne namuose. O ar namie apskritai kada pramogaujate? Pamėginkite sugalvoti ką nors įdomaus – galbūt tai taps tradicija, dėl kurios bus verta atsisakyti išvykos į kino teatrą ar klubą? Nukopijuokite pamėgtos kavinės meniu ir pasigaminkite tokių pat patiekalų. Pažiūrėkite su draugais gerą filmą per televizorių, susidarę užkandžių ir gėrimų rinkinį kaip kino teatre. Surenkite stalo žaidimų vakarėlį. Arba picos kepimo varžybas. Susigalvokite pramogų namuose – bus smagu ir „nenukenksminsite“ piniginės!
6 diena: Pradėkite skaičiuoti, ką sutaupėte
Atsidarykite taupymo sąskaitą ir kaskart, kai labai sunkiai, bet vis dėlto atsisakysite pagundos kažką pirkti, visą sumą, kurią būtumėte pakloję už pirkinį, perveskite sau į kitą sąskaitą. Arba, jei paprastai mokate grynais, dėkite į specialią piniginę. Po kurio laiko nustebsite, koks pelningas gali būti jūsų NEišlaidavimas.
7 diena: Laikas – pinigai
Norite dar vieno motyvo taupyti? Išmėginkite tokį triuką: padalykite savo atlyginimą iš mėnesio darbo valandų. Taip gausite skaičių, kiek uždirbate per valandą. O dabar pradėkite matuoti savo pirkinius darbo valandomis. Tarkime, per vieną valandą uždirbate 10 Lt. Taigi, kad įsigytumėte batelius už 240 Lt, turite arti 3 darbo dienas po 8 valandas! Nagi, kaip dabar jums tie bateliai atrodo? Esate pasirengusi už juos paplušėti 3 dienas?!
10 patarimų prieš skolinant pinigus
Nori susipykti su draugu – paskolink jam pinigų. Taip byloja liaudies išmintis. Ar ji vis dar teisinga?
„Draugiškos“ skolos iš esmės gali reikšti ir dideles draugystės problemas. Todėl prieš skolinant reikėtų gerai apsvarstyti situaciją.
1. Pagalvokite, ar galite kam nors teikti „humanitarinę pagalbą“? Juk esama žmonių, kurie apskritai nėra linkę grąžinti skolų. Šie asmenys gyvena vadovaudamiesi principu: imi svetimus, atiduodi savus. O kas gi noriai atsisveikina su savais pinigais?
2. Jei vis dėlto nusprendėte paskolinti pinigų, būtinai nustatykite aiškų terminą, kada norite atgauti pinigus. Frazė „Imk, atiduosi kai galėsi“ šiuo atveju – tikrų tikriausia meškos paslauga jūsų draugystei.
3. Nepasiduokite manipuliacijoms, prasidedančioms žodžiais: „Taip, suprantu, jau skolinausi iš tavęs, bet...“ Tokiu atveju žmogus tikisi išgirsti magišką frazę: „Nieko tokio, atiduosi, kai galėsi.“ O jos, kaip jau pastebėta, tarti nevalia.
4. Neskolinkite daugiau, nei žmogus gali grąžinti. Taigi ne daugiau nei vidutinis mėnesinis atlyginimas.
5. Jei skolinate didesnę sumą, pasirašykite skolos raštelį su tikslia skolinamų pinigų suma ir terminais, kada jie bus grąžinti.
6. Jei skolinate nedidelę sumą, duokite tiek, kiek būtų negaila prarasti – jei kartais draugas ar giminaitis skolą „pamirštų“.
7. Jokiu būdų neskolinkite pinigų tiems, kurie jau yra skolinęsi iš jūsų ir ligi šiol negrąžino.
8. Atsiminkite: pareikalauti skolos ne gėda. Gėdytis turėtų žmogus, kuris laiku jos negrąžino.
9. Reikalaudami skolos nepasiduokite provokacijai ir atremkite bręstantį konfliktą. Parodykite, kad suprantate sudėtingą padėtį, kalbėkite ramiai, bet tvirtai. Nepamirškite: sąlygas diktuojate jūs. Paaiškinkite, kad norite susigrąžinti savo pinigus.
10. Kad būtų lengviau susigrąžinti pinigus iš žmogaus, kuris jau keletą kartų atsisakė laiku juos atiduoti, sukurkite skubos atmosferą: „Labai reikia pinigų. Norėčiau, kad grąžintum skolą.“ Remontas, kreditas, brangiai kainuojančios odontologo paslaugos – sugalvokite, koks skubus reikalas jums tinka labiausiai.
Taupiųjų prietarai
Kokių tik prietarų sukurta apie pinigus! Bet ką gali žinoti – galbūt taip prišaukta sėkmė padės jums uždirbti ir išlaikyti pirmąjį milijoną?
Namai
• Kad pinigai pamiltų jūsų namus, atlyginimo dieną nevalia išleisti nė cento, visa gauta suma turėtų „pernakvoti“ jūsų namuose. • Namuose turėkite neliečiamą stambią kupiūrą. Ji turėtų traukti prie savęs panašias. • Pinigai „pabėgs“, jei namuose švilpausite, ranka brauksite nuo stalo trupinius. • Nepalikite tuščio butelio ant stalo – laukia pinigų stygius. • Šluotą namuose laikykite tik šeriais į viršų – taip neiššluosite iš namų pinigų.
Skolinimasis
• Nesiskolinkite pinigų pirmadienį ir niekam neskolinkite antradienį. O penktadienį nevalia atiduoti skolos. • Skolinkitės ir skolinkite tik ryte, nes vakare pasiskolinti pinigai naudos neatneš. • Apskritai stenkitės niekada nesiskolinti, dažniau patys skolinkite – taip „užprogramuosite“ pinigus, kad jie pas jus sugrįžtų. • Neskolinkite pinigų žmogui, kuriam vienaip ar kitaip esate įsipareigoję ar ką nors skolingi – jis tikrai jų negrąžins manydamas, kad turi tam teisę.
Drabužiai
• Į nesezoninių drabužių, kabančių spintoje, kišenes įdėkite keletą smulkių kupiūrų – tai pritrauks sėkmę. • Pinigai nemėgsta suplyšusių kišenių ir ištrūkusių sagų!
Piniginė
• Niekada nelaikykite tuščios piniginės, tegul joje būna bent viena moneta. • Visos kupiūros turėtų būti „veidu“ atsuktos į šeimininką ir sudėliotos didėjimo tvarka: stambios prie stambesnių, smulkios – prie smulkesnių. • Piniginėje turėkite „laimingąją monetą“ – tokia gali tapti pirmo atlyginimo moneta arba gauta iš gero žmogaus, likusi po gero sandėrio ir kt. Jos negalima išleisti, nešiokitės kaip turtus pritraukiantį talismaną. • Pinigai nemėgsta šviesos, todėl nelaikykite jų padėtų atvirai, visada dėkite į piniginę, o piniginės nelaikykite atsegtos.
Kaip skaičiuoti pinigus?
• Pasak liaudies prietarų, pinigų negalima skaičiuoti vakare ir nusileidus saulei, tai galima prišaukti skurdą. • Taip pat negeras ženklas skaičiuoti dar negautus ir svetimus pinigus. • Su pinigais reikia elgtis pagarbiai ir atidžiai. Negalima jų glamžyti, sukti į ritinėlius, plėšyti.
Kiti prietarai
• Pinigai, kuriuos gavote netikėtai – išlošėte, laimėjote loterijoje, jums padovanojo ar tiesiog radote, – laimės neatneš. Todėl juos rekomenduojama arba kuo greičiau išleisti, arba paaukoti. • Jei pamatėte numestą monetą – nepraeikite, pakelkite. Priešingu atveju parodysite nepagarbą pinigų energijai ir ji liausis tekėjusi jūsų link. • Pinigus imkite kaire ranka, duokite – dešine. • Paaukštinimo ar didesnės algos prašykite trečiadienį, dieną.
