Kai kurie žmonės nori būti laidojami su karstu, o kiti renkasi kitą būdą – paversti mylimą žmogų pelenais, rašo cambridge-news.co.uk.
Bramcote krematoriumo Notingame darbuotojai išsklaidė mitus apie kremavimą, kad padėtų įveikti bet kokias su tuo susijusias baimes.
Louise Singer „Nottinghamshire Live“ sakė: „Yra labai daug mitų apie tai, kas vyksta krematoriume. Žmonės galvoja, kad perparduodame karstus arba atiduodame žmonėms ne tuos pelenus – norime nuraminti, kad to tikrai nebūna.“
Kaip vyksta kremacija?
Galima manyti, kad karstas iškart dedamas į krosnį ir deginamas. Tačiau tai ne visai tiesa. Pirmiausia darbuotojai įsitikina, kad karste neliko nieko, ko jame neturėtų būti.
Antra, labai svarbu patikrinti, ar mirusysis neturi širdies stimuliatoriaus. Jei širdies stimuliatorius sprogtų krosnyje, įvyktų didžiulis sprogimas – 20 tonų sveriančią įrangą sprogimas pakeltų į septynių centimetrų aukštį.
Tada mirusieji su karstu įkeliami į krosnį. Dujomis kūrenama krosnis įkaista iki 800-1000 laipsnių Celsijaus temperatūros.
Jei kūnas deginamas penktadienį, krosnis taip įkaista, kad pirmadienio rytą jos temperatūra vis dar siekia 300 laipsnių karščio.
Jei deginama atskira kūno dalis (pavyzdžiui, dėl to, kad jos reikėjo pomirtiniam tyrimui arba ji buvo atiduota mokslui), ji deginama atskirai.
Kūnas deginamas apie 80 minučių, o darbuotojai per akutę patikrina, kada kūnas baigtas deginti – procesas baigtas, kai nebesimato liepsnos.
Po visko atskiriamos atliekos, kurios yra filtruojamos, kad gyvsidabris iš dantų plombų nepatektų į atmosferą.
Tada pelenai, kurie turi būti smėlio konsistencijos, yra surenkami ir paliekami valandai atvėsti. Vyresnysis operatorius Andy Handsas sakė, kad galutinis pelenų svoris labai skiriasi, priklausomai nuo žmogaus.
Daugiausiai įtakos turi žmogaus kaulų tankis, bet A. Handsas teigia girdėjęs, kad pelenai sveria maždaug tiek pat, kiek žmogus svėrė vos gimęs.
Po to pelenai dedami į specialų įrenginį, kuris juos persijoja ir pašalina metalą, pavyzdžiui, vestuvinius žiedus ir klubo sąnario endoprotezus, kurie siunčiami perdirbimui.
Galiausiai pelenai supilami į šeimos pasirinktą urną, kuri atiduodama šeimos nariams arba laidojimo namų darbuotojams.
Aišku patogiau kremuot, nor nemeluokit dantis išlupat, jūs žiedų nenuimsit bedieviai, vyrą kremavo pati mačiau kai karstai tušti į ekspoziciją grįžo, tebūnie tik nereik svolačiai dūmt akių, auksinis nemirštantis verslas!!!!
