Nacionalinio visuomenės sveikatos (NVSC) duomenimis, legioneliozę sukelia judrios gramneigiamos polimorfiškos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių, Legionellaceae šeimos lazdelės. Jų genčiai priklauso 48 legionelių rūšys, 39 serogrupės yra virulentiškos žmogui.
Užsikrečiama aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošai vartojant užkrėstą vandenį neužsikrečiama, kaip ir nuo kito sergančio žmogaus.
Legionelės plačiai paplitusios aplinkoje, jų aptinkama vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose.
„Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 25-45°C, žemesnėje nei 20°C ir aukštesnėje nei 60°C legionelės nesidaugina“, – teigiama NVSC interneto svetainėje.
Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje, ypač toje, kuri taikoma respiracinėje terapijoje.
Legioneliozės simptomai
Didesnė legioneliozės rizika kyla vyresniems žmonėms, jie yra jautresni ligai nei jauni asmenys. Prie rizikos veiksnių priskiriamas rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklės.
Legioneliozė yra ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Jai būdingos dvi ligos formos:
„Pirmoji – Legionerių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija, ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.“
Pontiako karštligės inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų, ji pasireiškia 2-6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu.
Legionierių ligos, dar vadinamos legioneline pneumonija, inkubacinis periodas trunka 2-10 dienų.
„Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos.
Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas).
Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai inflitratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio.
Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1-4 mėn.). 25 proc. atvejų išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko. Skreplių tepinėlyje paties sukėlėjo nesimato (nenusidažo Gramo būdu), leukocitų būna nedaug“, – teigia NVSC.
Svarbi tinkama vandens sistemų eksploatacija
Legioneliozės profilaktika – sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kitų sistemų tinkama priežiūra:
„Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.“
Svarbiausia – tinkama vandens sistemų eksploatacija. Karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50-60°C, šalto vandens temperatūra neturi siekti 25°C.
Būtina neleisti vandeniui užsistovėti sistemose, ne rečiau kaip du kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose, valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus.
Taip pat legioneliozės riziką galima sumažinti po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuojant karšto vandens sistemas.
