Sovietmečiu gydomosios kūno kultūros specialistai buvo rengiami tuomečiame Kauno kūno kultūros institute. Čia diplomą įgijo ir prof. dr. D. Mockevičienė. Maždaug prieš tris dešimtis metų toje pačioje įstaigoje pradėti rengti pirmieji kineziterapeutai. Šiuo metu šie specialistai rengiami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetuose, taip pat skirtingose Lietuvos kolegijose. Pasak profesorės, didžiajai daliai pavyksta įsidarbinti pagal profesiją – kineziterapeutų paklausa nuolat didėja.
„Kineziterapija – tai platesnis požiūris į judesį, į metodus, kurie taikomi dirbant su skirtingų negalių ar sutrikimų turinčiais žmonėmis. Tai ne tik fiziniai pratimai, fizioterapija, bet ir tinkamų kompensacinių priemonių pritaikymas. Viskas daroma dėl vieno tikslo – kad žmogus būtų sveikas, o turintis negalią taptų kuo savarankiškesnis, mažiau priklausomas nuo aplinkinių“, – sako D. Mockevičienė.
Padeda diagnozuoti sutrikimus
Profesorė pabrėžia, kad visos žmogaus organizmo funkcijos susijusios. Motorinės raidos atsilikimas gali rodyti kitų psichomotorinės raidos sričių sutrikimus, todėl visa specialistų komanda privalo gerai išmanyti vaiko motorikos raidą.
Pavyzdžiui, žymus ir labai žymus protinis atsilikimas paprastai lydimas motorinės raidos sutrikimų. Akli vaikai turi specifinių motorikos įgūdžių trūkumų, pusiausvyros ir erdvės suvokimo problemų. Motorikos raidos sutrikimai gali atsirasti dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų, chromosominių aberacijų, taip pat dėl netipinio raumenų tonuso ankstyvajame amžiuje.
„Mokslinės literatūros šaltiniuose teigiama, kad 90 proc. kūdikių, turinčių smegenų pakenkimų, kuriems vėliau diagnozuotas cerebrinis paralyžius, ankstyvame amžiuje turėjo žemą raumenų tonusą, likusieji 10 proc. turėjo įgimtą aukštą raumenų tonusą ar spastiškumą“, – sako D. Mockevičienė.
Korekciją pradėti kuo anksčiau
Profesorė atsimena, kad anksčiau dažnas iš tėvų vaiko negalios priežastį nurodydavo „gimdymo trauma“. „Vis dėlto priežastys slypi kur kas giliau. Centrinė nervų sistema dažniausiai pažeidžiama ne gimdant, o pirmaisiais nėštumo mėnesiais, veikiant įvairiems neigiamiems veiksniams. Gimdymo eigos sutrikimai, priešlaikinis gimdymas dažniausiai yra tik antriniai veiksniai, o pagrindinės priežastys neretai būna genetinės kilmės ar vaisiaus vystymosi pažeidimai ankstyvuoju nėštumo periodu“, – aiškina D. Mockevičienė.
Jos teigimu, vaikams, turintiems įvairių motorikos sutrikimų, ankstyvasis korekcinis ugdymas yra būtinas. Atidžiai stebint vaiko, ypač – turinčio rizikos veiksnių, motorikos raidą, nustačius jos sutrikimus ir pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pradėjus taikyti tinkamas korekcijos priemones, galima išvengti patologinių judėjimo funkcijų ir tokių nepageidaujamų atramos-judėjimo aparato pakenkimų kaip kontraktūros, sąnarių deformacijos ir panašiai.
„Tinkamiausias laikas koreguoti sutrikusią motorinę raidą yra pirmieji gyvenimo mėnesiai. Praleidus šį laikotarpį, daugeliui vaikų, ypač – turinčių centrinės nervų sistemos pažeidimų, pasekmės lieka visam gyvenimui. Normali motorinė raida nulemia tolesnę visapusišką vaiko raidą“, – pabrėžia pašnekovė.
D. Mockevičienė gilinosi į kūdikių, turinčių raidos sutrikimų, ankstyvąją intervenciją ir kineziterapijos poveikį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir 2003 m. apgynė daktaro disertaciją „Kūdikių sutrikusios judesių raidos kaita taikant korekcinį ugdymą“. Tai buvo vienas pirmųjų mokslinių tyrimų apie kineziterapijos poveikį ankstyvojo amžiaus kūdikiams.
Nukrypimai nebūtinai reiškia negalią
Profesorė tikina, kad vaiko motorinės raidos nukrypimas nuo statistinės normos pirmaisiais gyvenimo mėnesiais nebūtinai reiškia, kad motorinės funkcijos sutrikimai bus ilgalaikiai ir pastovūs, kad vaikui vėliau bus nustatyta negalia. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad bet kurios funkcijos nebuvimas ar vėlavimas gali turėti vienokį ar kitokį neigiamą poveikį tolesnei vaiko raidai.
„Po pirmųjų ar antrųjų gyvenimo metų derėtų išmesti iš galvos raumenų tonuso, refleksų ir judesio normalizavimo idėją ir pradėti kelti funkcinius motorikos ugdymo tikslus, siejamus su kasdiene veikla, priklausomai nuo vaiko raidos lygio. Daugumos vaikų, pirmaisiais gyvenimo metais turėjusių motorinės raidos sutrikimų, tolesnės judėjimo funkcijos vėliau vystėsi normaliai. Vis dėlto kai kurie gali turėti elgesio ir mokymosi problemų. Kaip rodo ilgametė užsienio šalių patirtis, šios problemos sumažėja, jei laiku pradedama taikyti ankstyvoji kūdikių motorikos korekcija“, – dėsto pašnekovė.
Kineziterapija reikalinga įvairaus amžiaus žmonėms
Profesorė primena, kad kineziterapija labai svarbi ne tik kūdikiams ir negalią turintiems vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie susižeidžia ar suserga. Kineziterapeutai padeda atsistoti ant kojų patyrusiems traumų, taip pat po sunkių, organizmo funkcijas pažeidžiančių ligų. Esama negalių, kai kineziterapeuto pagalba gali būti reikalinga visą gyvenimą.
Pastaruoju metu kineziterapeutų paslaugų vis dažniau prireikia Psichikos sveikatos centruose. Judesiu gydoma depresija, taip pat Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė. Be abejo, išgydyti šių ligų kineziterapeutas negali, bet judėjimas, fizinis aktyvumas jų progresavimą sulėtina.
Ne mažiau svarbi kineziterapija ir senyvo amžiaus žmonėmis – judėjimas pristabdo senėjimo procesus, todėl ši kineziterapijos sritis taip pat vis labiau populiarėja visame pasaulyje.
Taip.
Ne.
Nežinau, manęs tai nedomina.
Situacija gerėja
D. Mockevičienė sako, kad per tris dešimtis metų keitėsi kineziterapeuto darbo metodai, skiriasi ir tuomečių bei dabartinių vaikų sveikatos būklė. „1992-aisiais pradėjau dirbti su negalią turinčiais vaikais Šiaulių darželyje „Du gaideliai“, ten duris atvėrė specialiosios grupės. Dabar jau galiu palyginti, kaip to meto vaikai, kurie į darželį atėjo ketverių–šešerių metų, skyrėsi nuo dabartinių vaikų, su kuriais pradedama dirbti nuo gimimo. Anksčiau vaikai turėjo jau susiformavusius pažeidimus“, – teigia specialistė.
Pasak profesorės, dabartiniai vaikai, turintys tokias pačias negalias ar diagnozes, pagal savo galimybes yra savarankiškesni, geba atlikti daugiau funkcijų. Didžiausiu pasiekimu profesorė laiko Lietuvoje nuo 1996-ųjų rajonuose ir miesteliuose prie poliklinikų pradėtas steigti ankstyvosios reabilitacijos tarnybas, kur su vaikais pradedama dirbti nuo pat gimimo. Kūdikiams gelbsti ne tik kineziterapeutas, bet ir socialinis pediatras, logopedas, slaugytojas, ergoterapeutas. Jei vaikui nustatyta negalia, jis gali gauti maždaug 40 nemokamų kineziterapijos procedūrų per metus.
„Be abejo, be tėvų, artimųjų pagalbos pasiekti gerų rezultatų sudėtinga. Jie būna su mažyliu nuolat, todėl jų požiūris į vaiko raidą labai svarbus. Tėvai turi ne tik suvokti teigiamą judėjimo, fizinio aktyvumo, mankštos naudą vaiko sveikatai, bet ir patys aktyviai dalyvauti reabilitacijos procese,“ – pabrėžia profesorė.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
